Trumpo taikos planas stringa: derybos susidūrė su 3 pagrindinėmis problemomis

Anot leidinio, atsidurta aklavietėje dėl pagrindinių klausimų, kurie keliami nuo karo pradžios.

Ukrainiečiai ruošiasi naujam derybų raundui, Ukraina skelbia, kad Volodymyras Zelenskis yra pasiruošęs susitikti su Vladimiru Putinu. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pripažįsta, kad „jautriausi klausimai vis dar neišspręsti“.

Prieš praėjusį savaitgalį Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusias derybas JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad nesutarimai susiaurėjo iki vieno „išsprendžiamo“ klausimo. Davose kalbėdamas žurnalistams JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad, jo nuomone, susitarimas dėl Ukrainos yra „gana arti“.

Karas Ukrainoje. 2026-ųjų sausis (nuotr. SCANPIX)

Rusų ataka Charkive (nuotr. Telegram)

Tačiau Maskva ir Kyjivas po derybų JAE nesutarė dėl trijų pagrindinių konflikto klausimų: Rusijos reikalavimo dėl Ukrainos teritorijos, Ukrainos saugumo garantijų ateities ir to, ar kovos turėtų būti nutrauktos prieš ar po susitarimo pasiekimo.

Ukrainos teritorijų klausimas

Likęs klausimas, kurį, tikėtina, turėjo omenyje S. Witkoff‘as, yra Donbaso regiono likimas.

Nors Rusija nebegali tikėtis, kad artimiausiu metu užims visą Ukrainą, V. Putinas vis dar siekia užimti bent jau visą Donbasą, be jau aneksuoto Krymo pusiasalio.

Maskva siūlo sistemą, kurią vadina „Andoridžo formule“, pagal kurią Ukraina turėtų atiduoti visą Donbasą, įskaitant teritorijas, kurių Rusija nesugebėjo užkariauti. Kremlius teigia, kad būtent dėl to pernai Aliaskoje susitarė V. Putinas ir D. Trumpas.

Tačiau Ukraina tam priešinsis.

Nors V. Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs svarstyti scenarijų, pagal kurį šis regionas būtų demilitarizuotas ir paskelbtas „laisva ekonomine zona“, bet oficialiai liktų Ukrainos dalimi, Maskva aiškiai pareiškė, kad to nepakanka.

V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pakartojo Kremliaus poziciją, kad „ilgalaikio susitarimo negalima tikėtis neišsprendus teritorinio klausimo“, dar kartą pabrėžė, kad derybų pažanga priklauso nuo to, ar Maskva gaus visą Donbasą.

Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pripažino, kad derybos dėl Donbaso yra aklavietėje.

„Tai vis dar tiltas, kurį turime pereiti“, – sakė jis.

Kitas nesutarimas susijęs su tuo, kas turėtų valdyti didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę. Ji yra netoli fronto linijos ir šiuo metu kontroliuojama Rusijos.

Saugumo garantijos Ukrainai

Antrasis yra saugumo garantijų klausimas: kitų šalių parama Ukrainai, jei Rusija imsis dar vieno bandymo surengti invaziją.

Anksčiau šį mėnesį Didžioji Britanija ir Prancūzija susitarė dislokuoti karius Ukrainoje, kai tik bus pasiektas susitarimas. S. Witkoffas šį saugumo planą pavadino „stipriausiu, kokį kada nors matėme“, bet liko neaišku dėl to, kiek toli JAV pačios eitų gindamos Ukrainą.

Remiantis antradienį paskelbtu „Financial Times“ pranešimu, D. Trumpo administracija paskelbė, kad pokario saugumo garantijos priklausys nuo to, ar Ukraina atsisakys Donbaso. Baltieji rūmai šį teiginį neigė.

Ukraina siekia 2027 m. įstoti į Europos Sąjungą (ES). ES narystė apima nuostatą, pagal kurią šalys įsipareigoja ginti viena kitą invazijos atveju. ES pradėjo derybas su Ukraina dėl narystės, bet datos dar nenustatė.

Maskva savo ruožtu tvirtina, kad nepriims NATO šalių kariuomenės buvimo Ukrainoje ir vietoj to rusai manipuliuoja reikalaudami „saugumo garantijų“ sau.

Ugnies nutraukimas fronte Ukrainoje

Trečioji tema – ugnies nutraukimas Ukrainoje. Kaip pastebi leidinys, tai, greičiausiai, yra dalykas, labiausiai rūpintis paprastiems ukrainiečiams.

Kyjivas nori, kad karo veiksmai būtų nedelsiant nutraukti. Maskva reikalauja, kad prieš svarstant karo veiksmų sustabdymą būtų pasiektas susitarimas.

Kol toks susitarimas nebus pasiektas, „Rusija toliau nuosekliai sieks specialios karinės operacijos tikslų“, – savo V. Putino padėjėjas J. Ušakovas.

Rusijos raketos kasdien toliau smūgiuoja Ukrainai, paralyžiuodamos jos elektros tinklą ir palikdamos šimtus tūkstančių žmonių tamsoje ir ledinėje temperatūroje.

Trečiadienį V. Zelenskis apkaltino Maskvą „terorizmu“. Tądien rusai smogė keleiviniam traukiniui.

Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.

Trumpo taikos planas stringa: derybos susidūrė su 3 pagrindinėmis problemomis

Tags: