Nors Jungtinės Valstijos bando tarpininkauti galimam susitarimui tarp Ukrainos ir Rusijos, jų vizija dėl taikos sudarymo yra pernelyg supaprastinta.
„Ukraina atsisako teritorijos, kuri daugiau nei dešimtmetį buvo jos gynybos nuo Rusijos pagrindas. Mainais už tai Kyjivui pažadamas Vakarų karinis skydas, kuris Maskvai kelia pasipiktinimą. Tada visi „darosi“ pinigus“, – rašoma straipsnyje.
„Reuters“/„Scanpix“/Donaldas Trumpas
Autoriaus teigimu, labiausiai tikėtina, kad karas tęsis, o derybos dėl jo pabaigos suksis ratu. Tačiau auganti įtampa gali susilpninti Kyjivo arba Maskvos pozicijas ir priversti jas sudaryti susitarimą, kuriam jos dar nėra pasirengusios.
1 scenarijus. Karas tęsiasi
Kremlius tebėra įsitikinęs, kad Ukrainos kariuomenė žlugs anksčiau nei Rusijos ekonomika, tačiau Ukraina toli gražu nėra žlugusi, atkreipė dėmesį „The Wall Street Journal“.
„Abi pusės vis dar turi išteklių – jėgos, ginklų, pinigų – tęsti kovą“, – įvertino Berlyne įsikūrusio analitinio centro „Carnegie“ Rusijos Eurazijos centro vadovas Aleksandras Gabujevas.
Tačiau abi pusės baiminasi Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įtūžio dėl įstrigusių derybų. Ukrainai vis dar reikia žvalgybos ir kitos JAV paramos, o Rusija yra pažeidžiama griežtesnių sankcijų. Dėl šios priežasties kiekviena pusė nori pademonstruoti, kad elgiasi konstruktyviai ir jog dėl karo tąsos kaltas priešininkas.
Ukrainos visuomenei ir vadovybei neužkariautų teritorijų perdavimas Rusijai išlieka viena iš „raudonųjų linijų“.
„Idėja atiduoti Donbasą rusams atrodo taip, tarsi jie nemokamai gautų teritoriją, kuriai užimti kitu atveju tikriausiai paaukotų dar pusę milijono žmonių“, – pažymėjo buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas.
Volodymyras Zelenskis priešinasi spaudimui atiduoti Donbasą ir pabrėžia, kad bet koks susitarimas dėl teritorijos priklauso nuo saugumo garantijų, kurios apimtų Europos karines bazes Ukrainoje ir, svarbiausia, JAV paramą.
„Shutterstock“ nuotr./Karas Ukrainoje
Kaip bebūtų, Ukrainos visuomenė išlieka „labai skeptiška“ JAV vadovaujamų derybų atžvilgiu, teigė A.Zahorodniukas. Taip yra todėl, kad kiekvienas Rusijos karinis, pramoninis ir politinis įvykis signalizuoja apie jos ketinimus tęsti kovą.
„Pagrindinė problema yra ta, kad Putinas atsisakė kvestionuoti bet kokius savo maksimalistinius tikslus, – išskyrė Dougas Lute’as, buvęs JAV ambasadorius prie NATO. – Jie susiję su teritorija, bet plačiau – su noru dominuoti Ukrainoje. O Ukraina paprasčiausiai atsisakė būti dominuojama.“
2 scenarijus. Ukraina sudeda ginklus pirmoji
Didžiausiu pavojumi Kyjivui „The Wall Street Journal” įvardijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išsekimą. Lojalūs kariai jau kelerius metus kovoja be poilsio, o entuziazmo stokojantys naujokai vis dažniau dezertyruoja.
Pėstininkų trūkumą ukrainiečiai kompensuoja nuolat tobulindami savo bepiločių orlaivių pajėgumus, tačiau Rusija pastaruoju metu prisivijo Ukrainą dronų panaudojimo srityje, rašoma straipsnyje.
Karybos ekspertai nesitiki, kad šiais metais padėtis mūšio lauke pasikeis. Nuo 2023 m. pabaigos beveik nenutrūkstamas Rusijos puolimas Donbase buvo vienas lėčiausių ir brangiausių šiuolaikinio karo istorijoje. Dangus, kuriame zuja bepiločių orlaiviai, pavertė plataus masto manevrus beveik neįmanomus.
Jei Ukraina išeikvos savo pajėgas, jai gali tekti siekti susitarimo, kuris būtų sunkiai priimtinas, bet geresnis už alternatyvą, pastebima leidinyje.
Tai galėtų reikšti, kad būtų patenkinti Maskvos reikalavimai dėl teritorijų, apribota Ukrainos karinė galia ir atkurta Rusijos įtaka šalies gyvenimui, o JAV suteiktų tik silpnas saugumo garantijas, liūdną perspektyvą brėžia „The Wall Street Journal“.
3 scenarijus. Rusija „nebepaveža“ karo
Rusijos ekonomika stagnuoja, daugelis civilinės pramonės šakų traukiasi. Mažos naftos kainos, Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms ir JAV bei Europos veiksmai prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ daro spaudimą energetikos sektoriui, nuo kurio priklauso Kremliaus pajamos.
AP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas
Rusijos verslo elitas jau ir taip seniai nepatenkintas tuo, kaip karas iškreipia ekonomiką, dėl ko ji tampa pernelyg priklausoma nuo karinės gamybos, taip pat nuo Kinijos, kuri tiekia technologijas ir perka naftą, dėstoma straipsnyje. Vis dėlto kol kas nėra jokių požymių, kad Vladimiras Putinas nerimauja dėl neigiamos elito ar Rusijos visuomenės reakcijos.
Vis dėlto Rusija negali kariauti be galo. Griežtesnės sankcijos ir užtikrintas jų vykdymas gali paspartinti jos judėjimą liepto galu, pažymėjo „The Wall Street Journal“.
Jei Rusija arba abi pusės prieis išvados, kad negali tęsti karo, derybos gali virsti rimtesnėmis susitarimo paieškomis.