Salos ekonomika jau dabar balansuoja ant žlugimo ribos, o be naujų atsargų krizė bus tokia didelė, „kad gali kilti pavojus pačiam Kubos režimo egzistavimui“, žurnalistams sakė konsultacinės bendrovės „Teneo“ atstovas Nicholasas Watsonas.
Konsultacinės bendrovės „Kpler“ duomenimis, šiais metais Kuba gavo tik 84,9 tūkst. barelių naftos iš vienos Meksikos siuntos, kuri buvo pristatyta sausio 9 d. Tai atitinka kiek daugiau nei 3 tūkst. barelių per dieną, t.y. kur kas mažiau nei 2025 m., kai vidutiniškai iš visų tiekėjų buvo gaunama 37 tūkst. barelių per dieną.
Tanklaivis / Frederic MUNSCH/SIPA / Frederic MUNSCH/SIPA
Pridėjus sausio mėnesio krovinį prie maždaug 460 tūkst. barelių, kurie metų pradžioje buvo Kubos naftos saugyklose, šalis galėtų išsilaikyti dar 15-20 dienų, įvardijo „Kpler“ naftos analitikė Viktorija Grabenvoger.
Be to, Kubai taip pat trūksta mazuto, kurio vienintelis tiekėjas iki 2025 m. vidurio buvo Venesuela. Paskutinis mazuto krovinys į salą atkeliavo lapkričio mėn.
Sausio 11 d., praėjus vos dviem dienoms po to, kai Havana sulaukė paskutinio krovinio iš Meksikos ir savaitei po Venesuelos lyderio Nicolaso Maduro sulaikymo, Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kuba daugiau naftos negaus.
Verta pažymėti, kad Kubos žvalgybos pareigūnai dalyvavo ir JAV operacijos Venesueloje metu: dešimtys jų uvo paskirta saugoti Venesuelos lyderį, tačiau nesėkmingai.
„Labai arti žlugimo“
Nuo sausio mėn. pradžios D.Trumpas ne kartą pakartojo, kad Kubos režimas yra „labai arti žlugimo“ ir priminė, kad jau pats laikas sudaryti susitarimą.
Jei artimiausiomis savaitėmis negaus naujų naftos siuntų, Kubai gresia „rimta krizė“, mano Teksaso universiteto naftos ekspertas Jorge’as Pinjonas.
Net ir be naftos embargo Kuba patiria didžiausią ir ilgiausią ekonominę krizę nuo 1959 m., kai komunistai užgrobė valdžią. Havanoje dirbantis demografas Carlosas Albisu-Camposas apskaičiavo, kad nuo 2020 m. iš šalies išvyko maždaug ketvirtadalis gyventojų, arba daugiau kaip 2,7 mln. žmonių.
Anksčiau Kuba iš Venesuelos gaudavo apie 40 proc. perkamos naftos, ir dar mažomis kainomis. Situacija paaštrėjo praėjusių metų pabaigoje, kai D.Trumpas surengė Venesuelos jūrų blokadą, o JAV laivai pradėjo medžioti tanklaivius, gabenančius jos naftą.
AP/ „Scanpix“/Havana, Kuba
Vienas iš amerikiečių konfiskuotų tanklaivių gabeno į Kubą daugiau kaip 1 mln. barelių naftos.
Pernai didžiausia Kubos tiekėja buvo Meksika. Tačiau JAV iš Meksiko reikalauja nutraukti naftos pardavimą Havanai, o pati Meksika atsidūrė sudėtingoje padėtyje, nes JAV prezidentas grasina kone ginkluotais veiksmais prieš narkotikų kartelius. Be kita ko, šiais metais taip pat turi būti iš naujo deramasi dėl Meksikos, JAV ir Kanados laisvosios prekybos susitarimo.
„Kubos priklausomybė nuo Venesuelos yra labai didelė. Jei dabar jai liks tik Meksika, o Meksika patirs JAV spaudimą ir nebegalės eksportuoti, Kuba turės labai, labai didelių problemų“, – komentavo Meksikoje dirbantis energetikos konsultantas Gonzalas Monroy.
Beveik 90 proc. kubiečių gyvena itin skurdžiai, 70 proc. iš jų neišgali reguliariai valgyti bent kartą per dieną, dar vasarą pranešė Socialinių teisių stebėsenos analitinis centras, atlikęs apklausą.
Daugiau nei 70 proc. kubiečių kaip pagrindines problemas nurodė maisto trūkumą ir nuolatinius elektros energijos tiekimo sutrikimus, kurie kai kuriuose regionuose gali trukti 18 ir daugiau valandų per parą.