Hibridiniai automobiliai pirmą kartą istorijoje tapo dominuojančia jėga, nustumdami benzininius variklius į antrą planą. Tačiau atidesnė duomenų analizė atskleidžia, kad šis pokytis yra labiau biurokratinis nei technologinis. Įspūdingą hibridų statistiką išpūtė automobiliai, kurie su elektromobiliais turi labai mažai bendro.

Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Škoda Elroq (nuotr. gamintojo) Rinka atsigauna, bet lėtai

Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir EFTA šalių (Norvegijos, Šveicarijos, Islandijos, Lichtenšteino) rinkose praėjusiais metais įregistruota 13,27 mln. naujų automobilių. Tai 2,4 proc. daugiau nei užpernai ir tai yra geriausias rezultatas nuo pat 2019-ųjų.

Visgi džiaugtis per anksti. Iki priešpandeminio lygio Europos rinkai vis dar trūksta beveik 2,5 mln. automobilių. Atsižvelgiant į lėtą didžiausios žemyno ekonomikos (Vokietijos) atsigavimą, tikėtis staigaus šuolio artimiausiu metu neverta.

„Peugeot 408“ krosoveris (nuotr. Aivaras Grigelevičius) Hibridų triumfas su išlygomis

ACEA duomenimis, hibridiniai automobiliai pernai sudarė didžiausią rinkos dalį – 34,5 proc. (3,73 mln. vnt.), tuo tarpu benzininiai liko antri su 26,6 proc. (2,88 mln. vnt.).

Tačiau būtent čia slypi statistinė gudrybė. Į hibridų kategoriją įtraukiami ir vadinamieji švelnieji hibridai (MHEV arba Mild Hybrid). Iš esmės tai yra įprasti benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, turintys nedidelį starterį-generatorių, kuris minimaliai padeda varikliui, bet neleidžia automobiliui važiuoti vien elektra.

Kadangi dauguma gamintojų masiškai diegia šią technologiją į savo standartinius modelius, sausoje statistikoje jie virsta hibridais. Jei iš šios kategorijos išimtume švelniuosius hibridus ir priskirtume juos ten, kur jie ir priklauso (prie vidaus degimo variklių), benzininiai ir dyzeliniai automobiliai vis dar būtų neginčijami rinkos lyderiai.

Tą patį galima pasakyti ir apie dyzelinius variklius. Oficiali statistika rodo, kad dyzelinių automobilių rinkos dalis siekia vos 8,9 proc., tačiau realybėje gatvėse pasirodė kur kas daugiau dyzelinių mašinų. Tiesiog didžioji jų dalis dėl MHEV sistemos buvo priskirti prie hibridų. 

Volkswagen Passat eHybrid Variant R-Line (nuotr. gamintojo)” class=”articlePhoto”> Volkswagen Passat eHybrid Variant R-Line (nuotr. gamintojo) Žingsnis į priekį, bet tikslas dar toli

Kur kas tiksliau realią situaciją parodo kategorijos, kuriose nėra vietos interpretacijoms. Iš tinklo įkraunami hibridai peržengė simbolinę ribą. Pirmą kartą jų parduota daugiau nei milijonas (1,01 mln. vnt.), o rinkos dalis pasiekė 9,4 proc.

Grynieji elektromobiliai taip pat išpopuliarėjo. Jų registruota 1,88 mln. (beveik 30 proc. augimas), o rinkos dalis pasiekė 17,4 proc.

Nors augimas atrodo solidus, analitikai vertina jį atsargiai. Iki 2035 metų, kai planuojama uždrausti vidaus degimo variklius, liko mažiau nei dešimtmetis, o elektromobiliai vis dar nesudaro nė penktadalio rinkos.

Tai kelia pagrįstų abejonių, ar politiniai siekiai neprasilenkia su rinkos realybe ir vartotojų galimybėmis. Panašu, kad be drastiškų pokyčių, vidaus degimo variklis išliks dominuojančia jėga ilgiau, nei planuota Briuselio kabinetuose.

Šaltinis:
tv3.lt

Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!