Rusija paskelbė apie planus sukurti klasterį vykstant deryboms su Donaldo Trumpo administracija dėl Ukrainos išteklių – retųjų metalų ir mineralų telkinių – kontrolės perdavimo JAV. Tuo metu Maskva atkreipė dėmesį į vieną dalyką: Rusijos retųjų žemių metalų atsargos gerokai viršija Ukrainos atsargas, primena K.Šamijevas. Gruodžio mėn. šių pareiškimų poveikis atsispindėjo JAV taikos plane Ukrainai, kuriame minimos būsimos JAV bendrovių investicijos į Rusijos retųjų žemių metalus.
Pasak K.Šamijevo, Maskva mato galimybę panaudoti retųjų žemių metalų atsargas kaip svertą derybose su Europos šalimis, atsižvelgiant į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Italijos ministrės pirmininkės Giorgio Meloni raginimus atnaujinti dialogą su Rusija. Kremlius šiuos raginimus laiko Europos ekonominio pragmatizmo atgimimo įrodymu, mano politologas.
Rusijos pareigūnai žino, kad pernelyg didelė Vakarų priklausomybė nuo Kinijos retųjų metalų yra strateginė silpnybė. Kinija kontroliuoja apie 60 proc. pasaulio retųjų metalų kasybos ir beveik 90 proc. apdirbimo, taip pat reguliuoja šį sektorių – eksporto licencijos dabar įpareigoja Vakarų bendroves atskleisti klientų sąrašus, atsargų lygį ir gamybos prognozes.
Tuo pat metu, remiantis „Eurostat“ duomenimis, retųjų žemės elementų importo į ES 2019-2022 m. apimtis padidėjo nuo 11 iki 18 tūkst. tonų. Retieji žemių elementai naudojami visose aukštųjų technologijų pramonės šakose – elektromobilių, vėjo turbinų, robotikos, tiksliosios gamybos ir modernių gynybos sistemų gamyboje, rašo K.Šamijevas. Pasak jo, jei Pekinas nuspręs apriboti šių medžiagų eksportą, trilijono dolerių vertės Europos ekosistema, paremta šiomis medžiagomis, gali žlugti.
Narvoje – retųjų metalų perdirbimo gamykla
Kai Europa neperka iš Kinijos, ji kreipiasi į Rusiją, pabrėžia K.Šamijevas. Estija, kurioje Narvoje veikia didžiausia Europoje retųjų žemių metalų perdirbimo gamykla, 88 proc. žaliavų importuoja iš Rusijos. Pasak kitos retųjų metalų perdirbimo gamyklos vadovo, „jei nutrūks retųjų metalų tiekimas iš Rusijos, neturėsime Vakarų Europos gynybos pramonės“.
Rusijos strategijos plėsti retųjų žemių elementų gamybą pagrindas – Angaros ir Jenisiejaus makroregione įgyvendinamas kritinių metalų gilaus perdirbimo klasterio projektas, rašo K.Šamijevas. Iš viso į jį numatoma investuoti 700 mlrd. rublių (apie 9,2 mlrd. JAV dolerių), spalio mėn. rašė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu. Tikimasi, kad pirmosios klasterio įmonės pradės veikti 2028 m.
Svarbus projektas Rusijai
S.Šoigu buvo paskirtas vadovauti projektui, o pirmasis Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Denisas Manturovas – valdybos vadovu. K.Šamijevas mano, kad tai rodo projekto politinę reikšmę. Be to, pasak politologo, S.Šoigu dalyvavimas projekte taip pat rodo jo politinį stabilumą net ir po pasitraukimo iš Gynybos ministerijos, po kurio ministerijoje įvyko valymas.
Maskva taip pat domisi Vakarų investicijomis, nes Rusijai trūksta naujausių retųjų žemių metalų gavybos ir perdirbimo technologijų, rašė politologas. Rusijos pareigūnai, regis, daro prielaidą, kad Europos priklausomybė nuo Kinijos, silpnos augimo perspektyvos ir konfrontacinė D.Trumpo pozicija ES atžvilgiu galiausiai privers Europos vyriausybes suteikti tokią paramą, teigiama publikacijoje.