Priešininkai Vašingtonas ir Teheranas vienas kitam pažėrė grasinimų, kuomet D. Trumpas dėl Irane nuvilnijusios protestų bangos ir smurtinio susidorojimo su ja pagrasino imtis karinių veiksmų, o Islamo Respublika savo ruožtu apkaltino Jungtines Valstijas „riaušių“ kurstymu. Ši akistata sukėlė diplomatinį šoką visame regione, o svarbūs regiono veikėjai ėmėsi raginti vesti derybas įtampai numalšinti.
ES ketvirtadienį turėtų susitarti dėl galimybės įtraukti Irano Revoliucinę gvardiją (IRGC) į bloko teroristinių organizacijų sąrašą dėl susidorojimo, kurio akivaizdoje, pasak žmogaus teisių gynimo grupių, saugumo pajėgos, įskaitant IRGC, kuri laikoma ideologine Teherano kariuomenės atšaka, pražudė tūkstančius žmonių.
„Jei elgiesi kaip teroristas, su tavimi taip pat turėtų būti elgiamasi kaip su teroristu“, – žurnalistams prieš Briuselyje rengiamą ministrų susitikimą pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas ir kartu pridūrė, jog šiuo sprendimu IRGC atsidurtų greta tokių džihadistų grupuočių, kaip „Al-Qaeda“ ir „Islamo valstybė“.
Šis simbolinis žingsnis Iranui pasiųs stiprią smerkimo žinią, tačiau manoma, kad jo praktinis poveikis nebus labai didelis, nes šiai organizacijai ir aukštiems vadams jau taikomos ES sankcijos. Vis dėlto Iranas įspėjo apie „destruktyvius padarinius“, jei IRGC įtraukimui į teroristinių organizacijų sąrašą bus uždegta žalia šviesa, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Irano pareigūnai taip pat sugriežtino perspėjimus, kad Teheranas jėga atsakytų į bet kokius JAV karinius veiksmus, tačiau neatmetė diplomatinių sprendimų. Irano kariuomenės vadas Amiras Hatami ketvirtadienį pažadėjo duoti „triuškinantį atsaką“ į bet kokią ataką, skelbė valstybinė televizija, kuri taip pat informavo, kad kovinius pulkus papildė 1 tūkst. „strateginių bepiločių orlaivių“.
„Derybų potencialas“
Pirmadienį į Artimųjų Rytų vandenis atplaukė JAV karinio jūrų laivyno smogiamoji grupė, o D. Trumpas perspėjo, kad, „prireikus“, ji yra pasirengusi smogti Iranui. Jis trečiadienį pareiškė, kad Iranui „lieka vis mažiau laiko“ susitarti dėl savo branduolinės programos, kurios tikslas, Vakarų manymu, yra pagaminti branduolinę bombą.
Jungtinės Valstijos smogė į Irano branduolinius taikinius, kai pernai birželį trumpam įsitraukė į Izraelio karą prieš Iraną.
Irano kaimynai, įskaitant Persijos įlankos šalis, kuriose yra JAV karinių objektų, paragino laikytis rimties. Vienas Persijos įlankos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad būgštavimai dėl JAV smūgio Iranui yra „labai aiškūs“. Pasak jo, „tai regione sukeltų chaosą, dėl to nukentėtų ne tik regiono, bet ir JAV ekonomika, ir smarkiai išaugtų naftos ir dujų kainos.“
Turkija ketvirtadienį nurodė, kad artėjančio Irano užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi metu pasisiūlys tarpininkauti tarp Vašingtono ir Teherano, o Ankaros diplomatijos vadovas paragino Vašingtoną pradėti branduolines derybas su Teheranu.
„Neteisinga atakuoti Iraną. Neteisinga vėl pradėti karą. Iranas pasirengęs vėl derėtis dėl branduolinio klausimo“, – Katare įsikūrusiai televizijai „Al-Jazeera“ anglų kalba sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas.
NATO narė Turkija taip pat svarsto nenumatytų atvejų planus palei savo 530 km ilgio sieną su Iranu, jei konfliktas paaštrėtų, AFP teigė vienas aukšto rango pareigūnas.
Irano sąjungininkė Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad „derybų potencialas nėra išnaudotas“.
„Bet koks jėgos panaudojimas regione gali sukelti tik chaosą ir užtraukti labai pavojingus padarinius“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Pastarojo meto D. Trumpo pareiškimai yra labiau sutelkti į Irano branduolinę programą, o ne į protestuotojų, dalyvavusių antivyriausybinėse demonstracijose, kurios prasidėjo gruodžio pabaigoje, tačiau aukščiausią tašką pasiekė sausio 8–9 d., likimą.
JAV įsikūrusi organizacija „Human Rights Activists News Agency“ (HRANA) pranešė, kad patvirtino, jog žuvo 6 373 žmonės, o dar daugiau kaip 40 tūkst. buvo sulaikyti. Irano valdžios institucijos pripažįsta, kad per protestus žuvo tūkstančiai žmonių, ir savo ruožtu nurodė, kad gyvybių neteko daugiau kaip 3 tūkst. asmenų, tačiau tvirtina, jog dauguma jų yra saugumo pajėgų nariai arba praeiviai, kuriuos pražudė „riaušininkai“.