Vienoje iš naujausių savo laidų R.Pratasevičius prakalbo ir apie Kapčiamiestyje planuojamą steigti poligoną, aiškindamas, kad „tikrieji interesai yra daug giliau ir jau yra pasidalinti“.

„Ši istorija primena blogą žaidimą, kai laimėtojas aiškus dar iki partijos pradžios“, – kalbėjo tinklaraštininkas.

Kritikavo Lietuvos valdžios sprendimus

Apie R.Pratasevičių visa Lietuva sužinojo 2021-aisiais, kai iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ keleivinis lėktuvas buvo priverstas pakeisti kelionės maršrutą ir priverstinai nutupdytas Minske, Baltarusijoje. Iš jo buvo išlaipintas ir sulaikytas Baltarusijos opozicionierių simboliu tuomet laikytas R.Pratasevičius.

Jis su savo tuometine drauge, kuri taip pat buvo sulaikyta, iki tol gyveno Vilniuje. Lėktuve incidento metu taip pat buvo daug lietuvių.

R.Pratasevičius tvarkė populiarų susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalą „Nexta“, suvaidinusį svarbų vaidmenį organizuojant antivyriausybinius protestus.

Tačiau dabar jis – nebeatpažįstamas. Pripažinęs savo kaltę vyras sulaukė Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos malonės. Vėliau viešojoje erdvėje daug diskusijų sukėlė jo interviu valstybinei žiniasklaidai, kuriame jis gyrė A.Lukašenką, o galiausiai tapo jo ruporu.

Buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tada teigė, kad jam apmaudu, jog Baltarusijos režimui pavyko brutaliais būdais „perlaužti“ R.Pratasevičiaus nuomonę bei įsitikinimus.

Dabar vyras turi ir savo televizijos laidą „Be priedangos“, kurioje nemažai dėmesio skiria Lietuvai ir net ją dergia. Jo akiratyje neseniai atsidūrė ir būsimo poligono Kapčiamiestyje klausimas.

„Kapčiamiestis. Mažas miestelis Lietuvos pakraštyje. Labai greitai kaimynystėje išaugs stambiausias karinis poligonas šalyje. Sprendimas jau yra. Visa kita – formalumai. Konsultacijos su tais, iš kurių atims žemę, ir netgi susitikimas su Gitanu Nausėda“, – dramatiškai temą pristatė R.Pratasevičius.

„Kam statyti didžiausią poligoną būtent čia, prie pat Baltarusijos sienos? Pasirinkimas, kurį sunku pavadinti atsitiktiniu“, – tvirtino jis.

Laidoje taip par rodomi šių metų sausį filmuoti Kapčiamiesčio vaizdai – skrajutė, kviečianti į susitikimą su Seimo nariais Remigijumi Žemaitaičiu ir Artūru Skardžiumi Lazdijuose, peticijos prieš poligoną tekstas.

„27 tūkst. hektarų – būsimo poligono plotas. Kad būtų aiškiau, tai tarsi atpjauti didesnę Vilniaus pusę ir paskelbti ją šaudymo zona. 1967 privačių žemės sklypų laukia nusavinimas. Tai – ne abstrakcija. Tai konkretūs sklypai, kuriuose stovi namai. 90 sodybų yra nukėlimo zonoje. 13 iš jų išpirks priverstinai, žmones iškeldins, likusiems 77 pasiūlys pasirinkti – arba parduoti, arba gyventi tankų kaimynystėje.

Pagal planą įprastas gyvenimas čia bus išjungiamas 50-čiai dienų per metus. 5 kartus po 10 dienų. Triukšmas, sprogimai ir maksimali įtampa. Plius – smulkesni mokymai. Tvarkaraščius, tikina, publikuos iš anksto, tarsi datos žinojimas padarytų juos tylesnius.

Ir, žinoma, NATO. Būtent užsienio kareiviams pastatys kareivines ir iškirs tūkstančius hektarų miško. Į Lietuvos gilumą jau greitai pradės važiuoti užsienietiškas kontingentas, tūkstančiai žmonių su savo tvarka, logistika, savo taisyklėmis. Tylaus krašto idilę galutinai sugriaus ne tik sprogimai, bet ir svetima karinė kasdienybė“, – dėstė R.Pratasevičius.

Dėmesį propagandistas atkreipė ir į prezidentą G.Nausėdą.

„Sausio 15 d. išsklaidyti baimių ir kovoti su dezinformacija atvykęs G.Nausėda žmonių nuogąstavimus dėl savo namų ir protėvių žemių pavadino nepagrįstais. Patogu skausmą paskelbti išsigalvojimu“, – aiškino R.Pratasevičius.

Savo laidoje netrukus jis rodė ir ištraukas iš socialiniuose tinkluose talpinamų vaizdo įrašų. Juose – Kapčiamiesčio gyventojų liudijimai.

„Ši istorija primena blogą žaidimą, kai laimėtojas aiškus dar iki partijos pradžios“, – įvertino R.Pratasevičius.

Anot baltarusio, Suvalkų koridoriaus svarbą Lietuvos valdžia ištraukia kaip „universalų paaiškinimą“, tad šia tema, tęsė jis, „galima pateisinti beveik bet kokį sprendimą“.

„Poligonas – tai ne tik šaudymai, bet ir milijonai eurų armijos keliams, infrastruktūrai ir komunikacijai. Aukščiausias valstybinis užsakymas, kur žemė – tik atramos taškas, o tikrieji interesai slypi giliau ir, būkite tikri, jau yra pasidalinti“, – aiškino R.Pratasevičius.

Jo teigimu, Kapčiamiesčio gyventojai Lietuvos yra nuskriausti.

„Jiems ši teritorija – ne hektarai ataskaitose, o kasdienis gyvenimas, kurį siūlo nurašyti kaip šalutinį efektą. Šalia – ir Lenkijos pasienio bendruomenės, kurių, kaip paaiškėjo, apskritai niekas nematė reikalo atsiklausti, nors poligonas atsiras už kelių šimtų metrų nuo jų namų.

Iš visai tarp kitko pokalbiuose iškyla dar viena detalė: Lenkija atidarė sieną su Baltarusija ir spėjo užsidirbti, kol Lietuva demonstravo principingumą. Oficialių ryšių, žinoma, nėra. Nors tokiu atstumu nuo sienos tokių sutapimų sunku nepastebėti.

Kai klausimai tapdavo pernelyg konkretūs ir nepatogūs, G.Nausėda į juos neatsakinėjo, o paskelbdavo „pernelyg abstrakčiais“. Tai klasikinis triukas žmogaus, kuris nenori ar negali pateikti tiesaus atsakymo“, – kritikavo buvęs opozicionierius.

R.Pratasevičius aiškino, kad Lietuvos valdžia nesidera su gyventojais, ir poligono klausimas esą – jau uždarytas.

„Žemė pereis kariškių žinion. Finansinės kompensacijos, kokiomis teisingomis jos bebūtų vadinamos, bus išmokėtos pagal įkainius, kurių gyventojai nesirinko. O tiems, kas toliau ginčys sprendimą, sistema siūlo ilgą teisminį kelią arba nacionalinio saugumo priešo etiketę.

Kokia svarbiausia Kapčiamiesčio pamoka? Tai, kad nacionalinis saugumas – labai patogus reikalas. Po juo galima pakišti bet kokį nepopuliarų sprendimą, galima ignoruoti piliečių klausimus, galima jų baimes paskelbti dezinformacija, galima sudaužyti gyvenimus į hektarus ir įvertinti eurais. Tai naudinga visiems, išskyrus tuos, kuriuos tas saugumas neva gina.

Jiems belieka stebėti, kaip jų praeitis nutrinama, užpildoma tankų ir patrankų triukšmu, o ateitis daroma priklausoma nuo šaudynių grafiko. Jiems siūlo sandorį, kurio negalima atsisakyti.

Jeigu tam, kad apsaugotų namus, valstybė turi juos sunaikinti, jūs vis dar norite tokios apsaugos? Ne, tokia apsauga – tai nuosprendis, ir jis Lietuvos valdžios jau padarytas“, – dėstė propagandistas.

Įvardijo kaip žvalgybos agentą

Baltarusijos autoritarinis vadovas A.Lukašenka pernai rudenį pareiškė, kad R.Pratasevičius, kurį Baltarusijos opozicija ilgai laikė esant politinio persekiojimo auka, daug metų šnipinėjo savo šalies labui.

„Daug nepasakysiu – R.Pratasevičius yra mūsų užsienio žvalgybos darbuotojas“, – sakė A.Lukašenka.

Anot jo, R.Pratasevičius nebuvo joks opozicionierius, o rinko informaciją užsienyje, dar visai neseniai – Graikijoje.

Visgi neaišku, ar R.Pratasevičius, tariamas Baltarusijos KGB agentas, iš tikrųjų rinko informaciją apie Baltarusijos opoziciją užsienyje. „Nexta“ pareiškė, kad A.Lukašenkos teiginiai yra nesąmonė.

Tačiau pats R.Pratasevičius patvirtino tokią informaciją opozicijos naujienų kanalui „Zerkalo“, kuris veikia už šalies ribų, ir Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS.

„Taip, galiu tai patvirtinti, bet tuo pačiu metu negaliu pasakyti daugiau“, – sakė jis.

2023 m. gegužę R.Pratasevičius buvo nuteistas kalėti 8 metus, bet vėliau tą patį mėnesį A.Lukašenka suteikė jam malonę ir jis buvo paleistas. Opozicijos atstovai po R.Pratasevičiaus suėmimo manė, kad jis galėjo palūžti dėl kankinimų nelaisvėje. Valstybinė televizija kartą jį rodė verkiantį.