Intelektas lemia žmogaus gebėjimą mąstyti, analizuoti, spręsti problemas, mokytis iš patirties ir kritiškai vertinti informaciją. Kai šie gebėjimai yra riboti, tai atsispindi elgesyje ir mąstyme, kurie tampa gana atpažįstami, pažymi „YourTango“.
Štai vienuolika bruožų, dažniausiai pasitaikančių tarp žmonių, kurių intelekto lygis yra kiek žemesnis.
Žmonės, turintys žemą intelekto lygį, retai siekia gilintis į temas. Jiems pakanka paviršutiniškų paaiškinimų, jie neužduoda papildomų klausimų.
Jų žodynas ribotas, o domėjimasis naujomis žiniomis – minimalus. Tai daro juos mažiau atvirus tobulėjimui ir pasaulio pažinimui.
Naujos sąlygos, vaidmenys ar aplinka jiems tampa rimtu iššūkiu. Jie sunkiai persitvarko, nemoka planuoti ir rasti sprendimų, todėl jiems sudėtinga prisitaikyti prie pokyčių. Darbo keitimas, persikraustymas ar net naujos taisyklės kolektyve gali sukelti stiprų stresą.
Savo žinių pervertinimas
Daningo–Krugerio efektas puikiai iliustruoja šį bruožą: mažai žinantys žmonės dažnai būna itin įsitikinę savo kompetencijomis.
Jie nepripažįsta žinių spragų ir neturi intelektinio kuklumo. Tuo tarpu aukštesnio intelekto žmonės lengvai pripažįsta, kad kažko nežino, ir yra pasirengę mokytis.
Amerikos psichologų asociacija tai vadina „dichotominiu“ arba „poliarizuotu“ mąstymu. Tokie žmonės pasaulį mato tik kraštutinumais: gerai arba blogai, teisinga arba neteisinga.
Jie nepripažįsta tarpinių variantų ir dažnai vartoja kategoriškus žodžius – „visada“, „niekada“, „neįmanoma“. Tai riboja realybės suvokimą ir daro mąstymą nelankstų.
Net gavę naujų faktų, jie lieka prie savo įsitikinimų. Bet kokius intelektinius iššūkius suvokia kaip grėsmę ir gali reaguoti agresyviai ar grubiai. Jų mąstymas rigidiškas, todėl apsunkina tiek asmeninį augimą, tiek bendravimą su kitais.
Hipotetinio mąstymo stoka
Žemo intelekto žmonės linkę nemąstyti apie galimybes, kurios peržengia akivaizdžias ribas. Jiems sunku įsivaizduoti alternatyvius scenarijus ar svarstyti, kas būtų, jei pasikeistų sąlygos. Jie mąsto tik apie tai, ką tiesiogiai mato ir žino.
2019 m. Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad aukštesnio intelekto žmonės pasižymi didesniu emociniu jautrumu ir labiau rūpinasi kitais.
Tuo tarpu žemas IQ dažnai siejamas su abejingumu ir empatijos stoka. Tai pasireiškia nenoru suprasti kitų jausmus ar padėti sunkiose situacijose.
Jų mąstymas sutelktas į asmeninius interesus. Jie vertina įvykius tik per savo patirties prizmę, neatsižvelgdami į tai, kad kiti žmonės gali turėti ne mažiau svarbių, bet skirtingų požiūrių. Tai dažnai sukelia konfliktus ir riboja bendravimą.
Supaprastinti paaiškinimai
Sudėtingas problemas jie linkę redukuoti iki paprastų, paviršutiniškų formuluočių. Vietoje detalaus analizavimo renkasi apibendrinimus, tokius kaip „taip buvo visada“ ar „taip jau sutverti žmonės“. Tai leidžia išvengti gilesnio mąstymo, bet kartu atima supratimo gylį.
Nemokėjimas mokytis iš klaidų
Po nesėkmių jie nedaro išvadų, o atsakomybę perkelia kitiems ar išorinėms aplinkybėms. Dėl to kartoja tas pačias klaidas ir nekeičia savo elgesio. Jiems trūksta savikritikos ir gebėjimo analizuoti savo veiksmus.
Pasipriešinimas saviugdai
Žemo intelekto žmonės dažnai nesiekia tobulėti. Jie mano, kad asmeninis augimas nėra būtinas arba skirtas „kitiems“. Susidomėjimo saviugda stoka stabdo jų progresą ir riboja gyvenimo galimybes.
Anksčiau skelbėme publikaciją apie tai, kokie požymiai rodo, jog esate aukšto intelekto žmogus.
Jūs ieškote problemų ir jas sprendžiate
Gyvenimas – tai dėlionė ir dauguma žmonių yra laimingi, kai tiesiog renka jos dalis, kur tik gali.
Tačiau jūs to nedarote. Jūs ne tik sprendžiate problemas, bet ir jų ieškote. Jums patinka iššūkio jaudulys, pasitenkinimas radus sprendimą ten, kur kitiems nepavyko. Taip yra todėl, kad jūsų protas veikia kitaip.
Jis nesitenkina paprastais atsakymais – jis plečia ribas, abejoja prielaidomis ir visada siekia gilesnio supratimo.
Šis siekis spręsti problemas ir suprasti jus supančio pasaulio prasmę yra aiškus ženklas, kad esate ne tik protingas, bet ir tikras genijus. Būtent šis unikalus mąstymas išskiria jus iš kitų.
Taigi kitą kartą, kai įstrigsite sprendžiant sudėtingą galvosūkį, nenusivilkite. Vietoj to prisiminkite: tai dar vienas ženklas, kad esate tikras genijus.
Turite polinkį mokytis naujų kalbų
Žodžiai yra tik žodžiai? Daugumai iš mūsų jie tėra bendravimo priemonė.
Tačiau galbūt jums, jei esate genijus, jie reiškia kur kas daugiau. Gebėjimas suvokti kalbą, suprasti ne tik žodžius, bet ir niuansus bei subtilybes yra neabejotinas genijaus požymis.
Tai nėra žodyno ar gramatikos taisyklių įsiminimas. Tai reiškia suprasti dėsningumus, rasti sąsajas ir visiškai pasinerti į visiškai svetimą kultūrą. O tai gali padaryti ne bet kuris protingas žmogus. Tai genijų sritis.
Kai visi kiti gulasi miegoti, jūs tuo metu esate budriausias ir gyvybingiausias. Galbūt tai ramybė ir tyla, kuri leidžia jūsų protui klestėti, o gal tai tiesiog jūsų natūralus ritmas.
Bet kokiu atveju, pasirodo, yra ryšys tarp intelekto ir „naktinės pelėdos“. Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie mėgsta vėlai miegoti, kurie atsigauna ramiomis nakties valandomis, intelekto testų metu paprastai gauna aukštesnius rezultatus.
Šis nakties pranašumas netgi siejamas su kūrybiškumu ir atvirumu – savybėmis, kurios dažnai siejamos su aukštu intelektu.