„Mes nežinome, dėl kokių garantijų jie susitarė, tačiau, sprendžiant iš visko, kalbama apie garantijas pačiam Ukrainos režimui, kuris vykdo rusofobinę, neonacistinę politiką“, – sakė S. Lavrovas.
Jis pabrėžė, kad jei tikslas – „išsaugoti šį režimą kažkurioje buvusios Ukrainos teritorijos dalyje“ ir naudoti ją kaip „placdarmą“ prieš Rusiją, tokios garantijos „vargu, ar gali užtikrinti patikimą taiką“.
S. Lavrovas taip pat pridūrė, kad dar 2022 m. balandį Stambule buvo suderintas garantijų projektas, kurį, pasak jo, pasiūlė pati Ukraina, tačiau jo pasirašymas buvo sužlugdytas po tuometinio Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono vizito, kuris „uždraudė Ukrainai pasirašyti atitinkamą susitarimą“.
Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad su Rusija niekas saugumo garantijų nederino. Jis suabejojo, ar teritorinis klausimas yra vienintelė kliūtis taikos sureguliavimui. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio anksčiau teigė, kad nesutarimai dėl teritorijų yra pagrindinė neišspręsta problema derybose.
Sausio 28 d., M. Rubio pareiškė, kad JAV ir jų Europos sąjungininkai pasiekė bendrą susitarimą dėl saugumo garantijų Ukrainai. Pasak jo, šios garantijos numato riboto Europos karių kontingento dislokavimą Ukrainoje, daugiausia prancūzų ir britų, taip pat JAV paramą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pranešė, kad dokumentas dėl saugumo garantijų iš JAV pusės yra „100 procentų parengtas“.
Rusija anksčiau ne kartą pareiškė, kad prieštarauja bet kokių NATO pajėgų dislokavimui Ukrainoje, o Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova netgi grasino Vakarams „nekontroliuoju konflikto aštrėjimu“ ir „nenuspėjamomis pasekmėmis“.