„Kyiv Independent“ rašo apie aukšto rango JAV pasiuntinį, kuris dalyvauja aukšto lygio derybose tiek su Rusija, tiek su Ukraina, o neseniai vykusiuose pokalbiuose su žurnalistais jis Kyrylą Budanovą pavadino Ukrainos viceprezidentu. Nors leidinys neįvardija konkretaus pareigūno, iš pateikto konteksto aišku, jog kalbama apie Steve’ą Witkoffą.
„Ukrainian News“ taip pat neseniai atkreipė dėmesį, kad per interviu „Bloomberg“ S. Witkoffas K. Budanovą pavadino viceprezidentu.
„Ukrainiečiai sako, kad įvykdėme 90 proc., ir aš su jais sutinku. Manau, kad padarėme dar didesnę pažangą. Praėjusį savaitgalį susitikome su Budanovu, jų naujuoju viceprezidentu, atsakingu už žvalgybą, Davidu Arakhamia ir Rustemu Umerovu, ir padarėme dar didesnę pažangą“, – kalbėjo specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys.
Nors iš tiesų Ukraina išvis neturi viceprezidento. Pagal Konstituciją valstybės vadovas yra prezidentas, o jei prezidentas negali eiti savo pareigų, įgaliojimai laikinai pereina parlamento pirmininkui.
Minimas K. Budanovas neseniai buvo paskirtas prezidento kanceliarijos vadovu, o anksčiau vadovavo karinei žvalgybai. Prezidento kanceliarijos vadovas yra vyriausiasis prezidento padėjėjas ir administracijos vadovas, prižiūrintis kasdienę veiklą, koordinuojantis vyriausybinių įstaigų politiką ir tvarkantis santykius su parlamentu, saugumo institucijomis ir užsienio partneriais. Šios pareigos yra įtakingos, tačiau nesuteikia konstitucinių vykdomosios valdžios įgaliojimų.
K. Budanovas dabar vadovauja ir Ukrainos derybininkų komandai.
Nežino, kada prasidėjo karas
Panaši situacija ir su JAV pasiuntinio žiniomis apie karą Ukrainoje, rašo „Kyiv Independent“. Leidinio teigimu, JAV pasiuntinys nežino ir svarbiausių faktų, susijusių su karu. Paklaustas, ar D. Trumpas siekia užbaigti karą iki jo ketvirtųjų metinių vasario 24 dieną, pareigūnas prasitarė, jog jie nežino, kada prasidėjo plataus masto invazija.
„Nežinojau, kokia buvo ta jubiliejinė data, – atsakė JAV pasiuntinys. – Nemanau, kad jaučiame spaudimą, nes turime ketverių metų sukaktį.“
Pasak leidinio, pareigūnas pademonstravo ir dar didesnį neišmanymą netiksliai teigdamas, kad Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą truknka ilgiau nei Antrasis pasaulinis karas.
„Manau, kad dabar tai ilgiausias karas. Jis buvo ilgesnis už Antrąjį pasaulinį karą“, – jo citatą pateikia „Kyiv Independent“.
Vis dėlto šis teiginys yra klaidinantis, nes Rusija plataus masto invaziją pradėjo 2022-ųjų vasario 24 dieną, o vasarį prasidės ketvirtieji karo metai.
Nors dabar jis trunka ilgiau nei 1941-1945 metais Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas, visas Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939-ųjų rugsėjį nacistinei Vokietijai įsiveržus į Lenkiją ir baigėsi 1945-iais. Taigi Antrasis pasaulinis karas buvo ilgesnis.
Nerimas dėl JAV derybininkų pasirengimo ir pozicijos
Po tokių pasisakymų Kyjive kilo dar didesnis susirūpinimas dėl JAV derybų grupės sudėties ir pasirengimo. D. Trumpo pasiuntiniai, kuriems pavesta išspręsti Rusijos karo su Rusija problemą, neturi tradicinės diplomatinės patirties, o tai yra nukrypimas nuo ankstesnės JAV praktikos.
Ukrainos parlamento užsienio reikalų komiteto vadovas Oleksandras Merežko situaciją apibūdino kaip keliančią didelį nerimą. „Tai rimta problema, – sakė O. Merežko „Kyiv Independent“. – (Pasiuntinys) jau padarė keletą didelių klaidų – tiek techninių, tiek iš esmės rimtų diplomatinių“.
O. Merežko sakė, kad JAV pareigūnas atrodo imlus Rusijos naratyvams ir į derybas žvelgia ne per politinę ar teisinę, o per sandorių prizmę. „Pavyzdžiui, į teritorinius klausimus žiūri kaip į nekilnojamąjį turtą, – sakė O. Merežko. – Tai visiškai neteisinga. Jie nežino pagrindų – politikos, istorijos, tarptautinės teisės pagrindų“.
Galima prisiminti, kad pernai kovą S. Witkoffas sukėlė nerimą dėl pasisakymų apie Ukrainos teritorijas. Svarbi detalė – pats pasiuntinys yra investuotojas į nekilnojamąjį turtą.
Kraštutinių dešiniųjų komentatoriui Tuckeriui Carlsonui jis sakė, kad okupuotose teritorijose gyvenantys ukrainiečiai nori gyventi valdomi Rusijos, nes tai jie neva parodė per „referendumus“.
Pagrindiniu Rusijos ir Ukrainos karo klausimu S. Witkoffas pavadino Donbasą, Krymą ir „dar du“ – tikriausiai turėdamas omenyje Zaporožios ir Chersono sritis.
„Jos yra rusakalbės ir jose buvo surengti referendumai, kuriuose didžioji dauguma žmonių nurodė, kad nori būti valdomi Rusijos“, – kalbėjo S. Witkoffas, nutylėdamas, kad Rusijos fiktyvūs referendumai faktiškai buvo surengti grasinant ginklu.
Beje, pernai vasarį S. Witkoffas taip pat pareiškė, kad karas Ukrainoje buvo išprovokuotas.
„Karo nereikėjo. Jis buvo išprovokuotas. Tai nebūtinai reiškia, kad jį išprovokavo rusai. Tuomet buvo visokių kalbų apie Ukrainos stojimą į NATO. Prezidentas apie tai kalbėjo. Tam nereikėjo įvykti. Iš esmės tai tapo grėsme rusams. Taigi, turime susitaikyti su tuo faktu. Tai yra realūs faktai vietoje“, – kalbėjo jis per interviu CNN.
Takart Ukrainos žiniasklaida suskubo neigti JAV pasiuntinio teiginius. „Kyiv Post“ rašė, jog tokie pareiškimai atkartoja Kremliaus naratyvą.
Pernai lapkritį kilo skandalas ir paviešinus nutekintą S. Witkoffo pokalbį su J. Ušakovu. Pokalbyje buvo aptariamos Maskvai palankios taikos sąlygos, o pats JAV pasiuntinys rusų derybininkui davė patarimų, kaip V. Putinas turėtų elgtis, kad pelnytų jo palankumą.
Buvęs JAV ambasadorius Kyjive Williamas Tayloras interviu „Kyiv Post“ tuomet sakė, kad taip S. Witkoffas iš esmės sunaikino savo patikimumą kaip derybininkas dėl karo Ukrainoje.
„Jis absoliučiai prarado savo patikimumą, – sakė W. Tayloras. Jis pridūrė, kad S. Witkoffas „niekada neturėjo didelio pasitikėjimo ukrainiečių tarpe“ ir „neturėjo didelio pasitikėjimo daugelyje Europos šalių“, o dabar „tikrai prarado pasitikėjimą, galbūt net rusų tarpe, nes buvo nutekinta jo pokalbių stenograma“.
Nepatyrę patarėjai
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Stevenas Piferis atkreipė dėmesį ir į S. Witkoffo kolegas. Jo teigimu, JAV pareigūnui trūksta patyrusių patarėjų Rusijos ir Ukrainos klausimais.
„Priešingai, Putiną, kuris puikiai išmano šių derybų detales, paprastai lydi jo užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas, devynerius metus dirbęs Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose“, – pridūrė S. Piferis.
JAV ir Rusijos santykių ekspertė Aleksandra Filippenko S. Witkoffą apibūdino kaip „tiesiog žmogų, kuriuo Trumpas pasitiki“, o ne kaip patyrusį diplomatą, rašo „Kyiv Independent“.
Anksčiau Delfi publikacijoje buvo aprašytas, kaip pats S. Witkoffas atsisako tartis su ekspertais ir neskaito jam prieinamos žvalgybinės informacijos, todėl derybose dalyvauja nepasirengęs.
Leidinio „Foreign Policy“ apžvalgininko Christiano Carylo teigimu, šis atvejis atitinka seniai JAV diplomatijoje nusistovėjusį modelį, kai į ambasadorių postus skiriami mažai patirties turintys asmenys kaip atlygis už kampanijos įnašus arba lojalumą prezidentui.
„Vis dėlto nemanau, kad kada nors esame susidūrę su tokiu kraštutiniu atveju, – sakė Ch. Carylas. – Akivaizdu, jog dėl tokio nesuvokimo Ukrainai kyla rimtas pavojus.“
Kitoje „Foreign Policy“ publikacijoje leidinio autorius Johnas Haltiwangeris pridūrė, kad portfelis, kurį D. Trumpo administracija suteikė S. Witkoffui, būtų itin sudėtingas net ir didelę diplomatijos bei geopolitikos patirtį turinčiam žmogui.
„Paprastai tokioms diskusijoms vadovauja JAV valstybės sekretorius arba karjeros diplomatai, kuriems dažnai padeda ir pataria teminių ekspertų ir kitų pareigūnų komanda“, – aiškino J. Haltiwangeris.
Tuo metu Ukrainos politikas O. Merežko S. Witkoffą apibūdino kaip „labai naivų“ ir „nepatyrusį“. Jo teigimu, amerikiečiai kartais daro „šokiruojančius“ pareiškimus, ir teigė, kad S. Witkoffas turėtų būti apskritai pašalintas iš delegacijos.
Augantis Jaredo Kushnerio vaidmuo
Šaltinis prezidento kanceliarijoje leidiniui „Kyiv Independent“ sakė, kad JAV delegacijoje D. Trumpo svainis Jaredas Kushneris vis labiau tampa dominuojančia figūra, darančia didesnę įtaką deryboms nei kiti komandos nariai.
„Netgi Kushneris atrodo profesionaliau“, – teigė O. Merežko ir pridūrė, kad J. Kushneris, regis, buvo įtrauktas „tam, kad atliktų savotiško komisaro vaidmenį“.
„Prezidentas Trumpas grįžta prie senesnio stiliaus diplomatijos, kai jai vadovauja ne ekspertai, o vadovui artimas ir jo pasitikėjimą turintis asmuo, – sakė Londone įsikūrusio Rytų ir Afrikos studijų universiteto profesorius, buvęs diplomatas Nicholas Westcottas. – Tai gali puikiai veikti sprendžiant paprastus klausimus, tačiau sprendžiant sudėtingus, dažnai giliai istoriškai susiklosčiusius klausimus, tokius kaip Ukraina, neturėti diplomatinės patirties regione yra kliūtis“.
„Kyiv Independent“ vertinimu, atnaujinant derybas kyla pavojus, kad šiuo metu, kai diplomatija paliečia esminius Ukrainos išlikimo klausimus, gali būti priimami klaidingi sprendimai.