Šiuo metu už smulkias vagystes, kai pagrobto turto vertė neviršija 150 eurų, taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 90 iki 400 eurų. Tačiau 2020–2025 metais fiksuotas smulkių vagysčių augimas, o absoliuti jų dauguma įvykdoma prekybos vietose.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, apimančiais tik asociacijos narius, 2020 m. buvo užfiksuota 15 213 vagysčių, kurių padaryta žala siekė 777 tūkst. eurų. 2024 m. šis skaičius išaugo iki 37 647 vagysčių, o bendra žala pasiekė 3,2 mln. eurų.
Platesnė viso prekybos sektoriaus apklausa parodė, kad bendra patiriama žala nuo 10 mln. eurų 2022 m. išaugo iki 21 mln. eurų 2023 m.
„Statistiniai duomenys aiškiai rodo, kad vagysčių mastai ir jų daroma turtinė žala yra ženkliai išaugusi. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis sisteminių vagysčių yra atliekamos pakankamai gerai organizuotų grupių, poreikis imtis priemonių ir griežtinti atsakomybę, tapo akivaizdus. Tikimasi, kad tai padės atgrasyti asmenis nuo nusikalstamų veikų, ypač kalbant apie sistemines vagystes, kai nusikaltimai tampa kasdiene veikla ir pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu“, – teigia teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu taikoma administracinė atsakomybė dažnai yra neefektyvi sisteminių vagysčių atvejais. Tokiais atvejais baudos išieškojimas tampa problemiškas, nes šie asmenys dažnai neturi teisėtų pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti priverstinį išieškojimą.
Naujas draudimas, griežtesnė bausmė
Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie sistemingai grobia svetimą nedidelės ar mažesnės vertės turtą. Šis nusikaltimas būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Numatyta, kad asmuo, sistemingai vagiantis nedidelės ar mažesnės vertės turtą, galėtų būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Taip pat Teisingumo ministerija siūlo įtvirtinti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis prekybos vietose.
Ši priemonė būtų taikoma asmenims, pakartotinai padariusiems smulkią vagystę, kai nėra pagrindo konstatuoti sistemingumo ar tęstinės nusikalstamos veikos.
Draudimas galiotų tik to paties juridinio ar fizinio asmens valdomoms prekybos vietoms, o jo trukmė siektų nuo vieno mėnesio iki dvejų metų.
Baudžiamojo kodekso pakeitimams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Jei jie bus priimti, naujos nuostatos įsigaliotų nuo šių metų birželio 1 dienos.