Svarbu suprasti, kad šios grėsmės jau seniai nebėra vien logistikos sektoriaus problema. Kiekviena įmonė, kuri gamina, parduoda ar tiesiog gabena savo prekes gali tapti nusikaltėlių taikiniu. Būtent šiame kontekste išryškėjo dar viena itin pavojinga schema, sukelianti milžiniškus nuostolius verslui – fiktyvūs vežėjai.
Nuo pavienių atvejų prie sisteminės grėsmės
Fiktyvus vežėjas – tai sukčiavimo tikslais veikiantis asmuo ar organizuota grupė, kuri apsimeta teisėtu logistikos rinkos dalyviu, siekdama užvaldyti krovinį.
Šiuolaikinėse tiekimo grandinėse, kuriose dalyvauja ekspeditoriai, subrangovai ir užsakovai iš skirtingų valstybių, tokie vežėjai gali „įsiterpti“ bet kurioje grandies vietoje. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai sukčiai veikė tiek kaip samdomi vežėjai, tiek kaip užsakovai.
Sukčiai nuolat tobulėja
„Fiktyvių vežėjų schemos nuolat keičiasi ir tampa vis sunkiau atpažįstamos. Anksčiau sukčius išduodavo naudojami el. pašto domenai ar akivaizdžiai suklastoti dokumentai, tačiau šiandien technologijos tapo veiksmingu įrankiu nusikalstamoms schemoms“, – teigia Tadas Volbikas, UADBB „Legator“ generalinis direktorius.
T. Volbikas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sukčiai geba išnaudoti ir teisines spragas.
„Anksčiau važtaraštyje vežėjas privalėjo palikti savo spaudą. Šiandien teisės aktai to nebereikalauja, o tai palengvina likti nesusektam, nes spaudų gamyba ir jų perdavimas bendrininkams visoje Europoje anksčiau būtų buvęs sudėtingas ir brangus procesas“, – pastebi T. Volbikas.
Pasak jo, dabar dominuoja sunkiau atsekamos schemos – realių įmonių kopijavimas ar jų įsigijimas nusikalstamai veiklai. Sukčiai perima įmonių duomenis, kuria panašius domenus ir valdo komunikaciją, todėl plika akimi atpažinti fiktyvų vežėją tampa beveik neįmanoma.
Verta paminėti, kad fiktyvūs vežėjai investuoja į savo schemas: perka naudotus vilkikus, gauna tikras licencijas ir samdo kvalifikuotus transporto vadovus.
„Tai rodo, kad už tokių schemų stovi organizuotos struktūros, turinčios finansinių ir teisinių resursų. Čia dirba logistikos profesionalai, kurie puikiai išmano pervežimo procesus“, – pabrėžia T. Volbikas.
Nuo milijoninių nuostolių iki sugadintos reputacijos
Finansiniai nuostoliai, patiriami susidūrus su fiktyviu vežėju, gali svyruoti nuo kelių dešimčių tūkstančių iki milijonų eurų per vieną įvykį – viskas priklauso nuo krovinio pobūdžio.
„Dažniausiai taikomasi į likvidžias, didelę paklausą turinčias prekes – alkoholį, kosmetiką, elektroniką, spalvotuosius metalus, transporto priemones ar jų dalis“, – teigia T. Volbikas.
Tačiau svarbios ir nefinansinės pasekmės – krovinio praradimas gali sutrikdyti gamybą, tiekimo grandines, lemti sutartinių įsipareigojimų pažeidimus. Tokiose situacijose įmonės rizikuoja reputacija ir ilgainiui gali prarasti dalį rinkos.
Laikas susirūpinti verslui
Pasak draudimo žalų administravimo įmonės „L Claim“ teisės skyriaus žalų vyriausiojo eksperto Roman Demidenko, fiktyvių vežėjų problema jau tapo sisteminė problema.
„Jos mastas toks, jog tiek verslo bendruomenei, tiek valstybės institucijoms laikas rimtai susirūpinti. Nors Lietuvoje matome tam tikrą postūmį siūlomose teisės aktų pataisose, schemos paplitusios ir visos Europos mastu“, – teigia R. Demidenko.
Jo teigimu, bylų skaičius ir jų sudėtingumas aiškiai rodo organizuoto, tarptautinio nusikalstamumo tinklus.
Dažniausios klaidos ir signalai, kurių verslas nepastebi
Pasak R. Demidenko, viena dažniausių verslo klaidų – pasitikėti vien tik samdomo vežėjo el. ryšio priemonėmis pateiktais duomenimis ir jų nepalyginti su viešai prieinama informacija.
Atpažinti gerai organizuotą fiktyvų vežėją sudėtinga, todėl ekspertas pataria atkreipti dėmesį į šiuos įspėjamuosius signalus:
1. Vežėjas vengia teikti rekomendacijas arba jas pateikia neįprastai ilgai ir netipiniais būdais.
2. Bandoma nukreipti dėmesį, siūlant tikrinti kitus, iš pirmo žvilgsnio patikimus duomenis, taip „užkalbant dantis“.
3. Įmonė nėra deklaravusi ankstesnių finansinių metų rezultatų arba viešai prieinami duomenys nesutampa su vežėjo pateikta informacija; pastebimi dažni vadovų ar akcininkų pasikeitimai.
4. Vežėjo atstovai vengia tiesioginio bendravimo telefonu, prašo komunikuoti tik per „WhatsApp“ ar „Viber“, dažnai nurodo, kad yra komandiruotėje ar atostogose. Skirtingai nei mobiliojo ryšio duomenys, tokia komunikacija yra sunkiau atsekama.
5. Viešose duomenų bazėse nurodomas darbuotojų skaičius neatitinka realiai siūlomo transporto apimčių.
6. Įmonės pavadinimas ar kiti rekvizitai minimaliai skiriasi nuo gerai žinomų rinkos dalyvių – pavyzdžiui, viena raide ar simboliu.
7. Atvykusios transporto priemonės valstybinių numerių registracijos šalis nesutampa su dokumentuose nurodyta valstybe. Dažnai transporto priemonės duomenys pakeičiami paskutinę minutę, o pakrovimas skubinamas – ypač prieš savaitgalius.
Nė vienas iš šių požymių atskirai dar nebūtinai reiškia sukčiavimą, tačiau jų visuma turėtų būti rimtas signalas imtis papildomų patikrinimų.
Ką daryti įtarus fiktyvų vežėją?
Pasak teisininko R. Demidenko, veiksmų seka tokiose situacijose kritiškai svarbi. Pirmasis žingsnis – nedelsiant kreiptis į policiją, nelaukiant draudiko sprendimų. Būtina informuoti nepriklausomus tyrėjus, galinčius surinkti įrodymus ir įvertinti galimybes susigrąžinti krovinį.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai sukčius persamdo nieko neįtariantį vežėją. Jei faktinio vežėjo duomenys buvo surinkti ir patikrinti iš anksto, krovinį dar galima nukreipti į saugią vietą, dalyvaujant vietos teisėsaugai.