Taktinės sėkmės Venesueloje įkvėpto D. Trumpo retorika daugelyje užsienio politikos frontų tapo agresyvesnė, tačiau Irano atvejis gerokai sudėtingesnis, rašo naujienų agentūra AFP, apžvelgianti pagrindinius šių dviejų šalių skirtumus.
Valdžios pobūdis
JAV specialiosioms pajėgoms pagrobus Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro, D. Trumpas pradėjo spausti jo įpėdinę, tuometinę viceprezidentę Delcy Rodriguez, grasindamas naujomis atakomis, jei ši drįs nepaklusti jo valiai, pradedant nuo prieigos prie šalies naftos suteikimo.
Kaip ir N. Maduro atveju, vienas esminių Teherano teokratinio režimo deklaruojamų principų yra pasipriešinimas JAV, tačiau įtrūkimų požymių valstybės aparate Irano atveju yra mažiau.
Islamo Respublika savo saugumą grindžia iš elito sudarytomis Revoliucinės gvardijos pajėgomis, kurios pastarosiomis savaitėmis negailestingai susidorojo su masiniais protestais, nužudydamos tūkstančius žmonių.
JAV sulaikė N. Maduro su jo žmona ir išskraidino juos į Niujorką. Ten jiems pateikti kaltinimai dėl narkotikų kontrabandos, kuriuos jie neigia. Visai tai įvyko po kelerių metų tarpininkų siūlymų porai išvykti svetur, kur jiems buvo žadamos patogios gyvenimo sąlygos.
Islamo Respublikos 86-erių aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei nebuvo išvykęs iš šalies nuo 1989-ųjų. Pagal kankinių mirtį garbinančią religinę tradiciją auklėtas šiitų dvasininkas gyvena asketiškai.
Senato komitete trečiadienį liudijęs JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sakė, kad Islamo Respublika yra „silpnesnė nei kada nors anksčiau“, skaičiuojant nuo provakarietišką šachą nuvertusios 1979 m. revoliucijos.
Tačiau M. Rubio pridūrė, kad „paprasto atsakymo“ į klausimą, kas pakeis A. Khamenei, jei jis bus nuverstas, nėra.
„Manau, kad tai būtų dar sudėtingiau (nei Venesueloje – ELTA)“, – sakė jis.
Karinė galia
D. Trumpas socialiniuose tinkluose sakė, kad JAV laivyno pajėgos prie Irano yra didesnis už nusiųstas prie Venesuelos krantų.
„Kaip ir Venesuelos atveju, jos yra pasirengusios, nori ir gali įvykdyti savo misiją greitai ir brutaliai, jei reikės“, – grasino JAV prezidentas.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro Artimųjų Rytų programos direktorė Mona Yacoubian naujienų agentūrai AFP sakė, kad Iranas „yra nepalyginamai sudėtingesnis nei Venesuela“, nes jame yra daugiau po visą šalį pasklidusių galios centrų.
„Manau, kad dėl to labiausiai ir nerimaujama: kad surengus kažką panašaus į „dekapitacinį smūgį“ gali būti išprovokuoti įvairūs (…) antrojo, trečiojo ir ketvirtojo laipsnio padariniai, kuriuos labai sunku nuspėti, ir galiausiai Irano viduje iš tikrųjų kiltų sumaištis“, – sakė ekspertė.
JAV pajėgos Karakase, kuris yra netoli Karibų jūros pakrantės ir tame pačiame pusrutulyje su JAV, surengė žaibišką operaciją ir greitai pasišalino.
Teheranas įsikūręs daug atokiau nuo pakrantės. Islamo Respublika atlaikė ankstesnes smarkias atakas – Irako devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir Izraelio praėjusį birželį, – o 1980 m. vykdyta JAV sraigtasparnių misija išlaisvinti įkaitus baigėsi katastrofiškai.
Tačiau po didžiausių nuo revoliucijos laikų protestų Irano režimo galvų pozicijos susilpnėję.
Daug protestuotojų ir išeivijos lyderių ragino D. Trumpą smogti Iranui ir padėti nuversti Islamo Respubliką. Tačiau taip pat netrūksta ir skeptikų, sakančių, kad arba dabar jau per vėlu, arba kad JAV prezidentas tokiais smūgiais rizikuotų suvienyti vyriausybės rėmėjus ją ginti.
Neaiškūs operacijos tikslai
D. Trumpas be užuolankų žadėjo savo nuožiūra kištis į Lotynų Amerikos šalių reikalus, o operaciją Venesueloje anksčiau gynęs M. Rubio pabrėžė, kad tai – ne Artimieji Rytai.
JAV prezidentas dėl 2003 m. invazijos į už Iraną mažesnį Iraką, per kurią buvo nuverstas Saddamas Husseinas, ilgą laiką kritikavo ankstesnius JAV politikos formuotojus, vadindamas juos blogai informuotais karo kurstytojais.
Užuot žadėjęs nuversti Islamo Respubliką, D. Trumpas paragino ją baigti konfrontaciją ir sutikti su griežtais apribojimais savo branduolinei programai bei raketoms.
Nors Iranas ilgą laiką atkakliai priešinasi tokioms nuolaidoms, visgi stebėtojai atkreipia dėmesį, kad teokratinio režimo lyderiai, užuot likę stovėti egzistencinės grėsmės akivaizdoje, gali pageidauti nukreipti pokalbį į ginklus.
Kirsten Fontenrose iš JAV analitikos centro „Atlantic Council“ rašė, kad Iranui operacija Venesueloje yra „strategiškai svarbi ne kaip pavyzdys, o kaip signalas“.
Irano politikos formuotojai ilgai tikėjo, kad Amerika nesiryš imtis veiksmų prieš režimo lyderius baimindamasi eskalacijos, tačiau, pasak ekspertės, „Maduro pavyzdys šią prielaidą komplikuoja“.
Nors į Lotynų Amerikos kritiką dėl operacijos Venesueloje JAV prezidentas numojo ranka, jis palaiko artimus ryšius su Persijos įlankos arabų monarchijomis, įspėjusiomis apie tokios intervencijos Irane keliamą pavojų.
Daug naftos turinčios JAV sąjungininkės, nors ir nelabai mėgsta Iraną, bijo galinčio įsiplieksti regioninio konflikto, kuris pakenktų jų, kaip stabilių verslo oazių įvaizdžiui, dėl kurio jos sunkiai dirbo.