Fronte intensyviausiai naudojami 152 mm (artilerija) ir 120 mm (minosvaidžiai). Kaip matome, būtent šių kalibrų šaudmenų gamyba bei užsakymai išaugo ženkliausiai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad 152 mm sviedinio kaina siekia 1000 – 1700 eurų, o 120 mm minos – apie 900 eurų.
Palyginus su FPV dronų kainomis, artilerijos šaudmuo nėra smarkiai brangesnis įrankis. Reikia turėti omenyje, kad dalis 120 mm minų yra naudojamos ir apginkluoti dronus – bomberius.
Siekė išlaikyti didelį intensyvumą
Vertinant rusų smūgių kontaktinėje linijoje ir artimame užnugaryje dinamiką, galima matyti, kad pradinėse atviros Rusijos agresijos fazėse agresorius siekė išlaikyti bent 10 000 artilerijos smūgių per dieną intensyvumą, taip užsitikrinant persvarą ugnimi prieš ukrainiečius.
Dabar netiesioginės ugnies intensyvumas siekia apie 3600 smūgių per dieną, įskaitant ne tik artileriją, bet ir, tikėtina, iš uždarų pozicijų šaudančius tankus, prieštankines sistemas (pvz.SPG9), bei dronus – bomberius. Tačiau pridėjus dronus – kamikadzes (apie 6800 per dieną ) ir gaunasi apie 10 000 smūgių 40 km gylyje intensyvumas.
Apie 64 proc. smūgių padaroma dronais – kamikadzėmis (FPV), netiesioginei ugniai tenka apie 34 proc. smūgių, o KAB – vos apie 2 proc. Todėl nenuostabu, kad daugiausia nuostolių padaroma dronais.
Žinoma, efektas kurį sukuria vienas smūgis kiekvienoje šių įrankių kategorijoje yra itin skirtingas. Neretai reikia kelių ar keliolikos FPV dronų, kad iš rikiuotės išvestų šarvuotą techniką. Vieno FPV drono kovinės dalies efektas nepalyginamas su 152 mm ar tuo labiau su 500 kg ar 3 tonų KAB.
Neatmestina, kad rusų artilerijos dalies dedamosios smūgiuose mažėjimo priežastis yra ne tik dronų pajėgumo sukūrimas. Prie to prisideda ir ženklūs agresoriaus artilerijos nuostoliai. Žinoma, grafike naudojami skaičiai gali būti ne 100 proc. tikslūs, nes gretinami skirtingų šaltinių duomenys.
Tuo labiau, reikia turėti omenyje, kad dalis nuostolių yra atkuriami (pvz. pažeista haubica suremontuojama ir grąžinama į rikiuotę). Tuo pačiu sumažėjęs krūvis artilerijai kontaktinėje linijoje leidžia rusams gaminant naujas artilerijos sistemas, kaupti šiokį tokį jų rezervą.
Per praėjusius metus agresorius iš viso užsakė apie 5 280 000 įvairių kalibrų sviedinių. Vertinant smūgių intensyvumą, agresorius per metus netiesioginės ugnies priemonėmis smūgiuoja apie 1 400 000 kartų, kur didžioji dalis smūgių tenka artilerijai.
Tad Rusija potencialiai kare iššaudo apie trečdalį metinio užsakymo. Neatmestina, ši tendencija yra bent pastaruosius dvejus metus, kai Rusija ėmė masiškai naudoti FPV dronus. Taip agresorius ne tik geba kaupti dideles šaudmenų atsargas, bet ir sandėlius užpildyti naujesniais (t.y. techniškai patikimesniais) šaudmenimis.
Šiek tiek apie mus
Geroji žinia, kad Europos artilerijos šaudmenų (tikėtina, kalba eina pagrindinį kalibrą 155 mm) gamybos pajėgumas artėja prie 2 mln. per metus. Pridėjus minosvaidžių minas, gal nuo rusų atsiliktume, bet pridėjus kokybę atotrūkis nebūtų itin didelis. O dar jei priskaičiuosime amerikiečių pajėgumą, tai vaizdas nebūtų prastas.
Bet palyginus vakarietiškų ir rusiškų pagrindinių kalibrų šaudmenų kainas (155 mm ir 152 mm), vakarietiški už rusiškus gali būti brangesni 3-5 kartus. Ukrainoje gaminami 155 mm šaudmenys už rusiškus brangesni 2,5 – 3 kartus. Tai lemia eilė faktorių (šaudmenų kokybė, darbo jėga, gamybos ir užsakymų centralizavimas, valstybės kišimasis į kainų nustatymą ir pan.).
Taip Rusija sparčiau, daugiau ir pigiau gamina artilerijos šaudmenis. Tai rusai daro ne tik galvodami apie vykstantį karą prieš Ukrainą, bet ir, tikėtina, rengdamiesi potencialiam konfliktui su Vakarais.
Agresorius geba nukrauti dalį krūvio nuo artilerijos, ją papildymas dronų pajėgumu. Vakarai kol kas neturi tokių plačiai išvystytų alternatyvų ir jei karas įvyktų šiandien, iš esmės turėtų remtis doktrininiais pajėgumais.
Galima teigti, kad Vakarai turi pranašumą ore. Nesinori lyginti apelsinų su ananasais, tačiau šį pranašumą turi didžiosios valstybės, o tokioms valstybėms kaip Lietuva tektų laukti paramos.
Orlaiviai neatskris čia ir dabar į kiekvieną taktinį tašką. Taktiniu lygiu išvystytas dronų pajėgumas būtų ne tokia galinga, bet kur kas operatyvesnė priemonė.
Orlaivio panaudojimo kaštai yra gerokai didesni, nei lyginant su taktiniu lygiu išvystytu dronų pajėgumu. Tik jokiu būdu nenorim pasakyti, kad dronai pranašesni už aviaciją.
Rusija per 4 plataus masto karo metus išvystė dronų pajėgumą ir savo artilerijos taktiką pritaikė ukrainiečių kontrbaterinės ugnies proveržiui (kurį paskatino žvalgybos dronai) bei atakos dronų veikimui. Be to, matosi sąveika tarp dronų pajėgumo ir artilerijos, šie dėmenys papildo vienas kitą. Paprastai kalbant, yra taikiniai ar situacijos, kai naudojami dronai, o yra taikiniai ir situacijos, kai naudojama artilerija.
Taigi, moralas
Teigti, kad artilerijos amžius baigiasi, jokiu būdu negalime. Tuo pačiu, akivaizdu, kad agresorius išvystė dronų pajėgumą, juo dalinai kompensuoja artilerijos pajėgumą ir tuo pačiu kaupia šaudmenis bei sistemas.
Net turint viziją (gal labiau viltį) kad „mūsų karas bus kitoks“, vertėtų į šias tendencijas atkreipti dėmesį. Ypač tokioms valstybėms su ribotu gynybos gyliu ir resursais kaip Lietuva.