Keliomis savaitėmis anksčiau, kolegoms autokratams iš Šiaurės Korėjos, Rusijos ir kitų šalių dalyvaujant jo ištaigingame kariniame parade Pekine, Xi Jinpingas pristatė alternatyvios pasaulio tvarkos viziją. Atrodė, kad jam sekasi žlugdyti Amerikos tikslus net ir jos pačios zonoje. Jis pristabdė D. Trumpo pastangas priversti Honkonge įsikūrusią įmonę parduoti du Panamos kanalo uostus JAV vadovaujamam konsorciumui.
Bet šiandien pasaulis Xi Jinpingui nebėra toks ramus. Amerikiečiams Venesueloje sučiupus Nicolásą Maduro, Kinija neteko ne tik artimiausio partnerio Pietų Amerikoje, bet ir didžiausio ginklų pirkėjo šiame regione. Be to, įvykiai turėjo įtakos maždaug 4 proc. Kinijos importuojamos žalios naftos ir gali priversti Kiniją nurašyti apie 10 mlrd. JAV dolerių paskolų. D. Trumpo užmojis apriboti kinų įtaką Vakarų pusrutulyje kelia pavojų daugeliui kitų Kinijos interesų, įskaitant jūrų uostus, palydovines stotis, milijardų JAV dolerių vertės prekybą (ir gausią šnipų bazę Kuboje). Tuo metu Irane protestai, kuriuos sukėlė JAV taikomos sankcijos ir karinės grėsmės, supurtė dar vieną autokratiją. Praėjusiais metais ši valstybė tiekė 12 proc. Kinijos importuojamos naftos, taip sustiprindama pastarosios įtaką Viduriniuose Rytuose.