„Manau, kad karą reikia užbaigti. Derybos po visko, kai ten tiek padaryta… Aš esu prieš derybas“, – sakė jis vizito Kremliuje metu. R. Kadyrovas taip pat patarė Kyjivui „sutikti su visomis“ Maskvos sąlygomis. Paklaustas, koks galėtų būti delegacijų derybų Abu Dabyje vasario 1 d. rezultatas, jis atsakė, kad nežino: „Aš esu už karo pabaigą. Už tai, kad Ukraina būtų paimta visa.“
Praėjusiais metais R. Kadyrovas jau teigė, kad karas baigsis tik tada, „kai Ukraina taps Rusijos regionu ar apygarda“.
R. Kadyrovas sakė: „Specialiosios karinės operacijos tikslai – visos šalies saugumo garantija.“
„Specialioji karinė operacija“ prieš Ukrainą, kurią Rusjos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo 2022 m. vasario 24 d., jau trunka ilgiau nei „Didysis Tėvynės karas“. Invazija, planuota kaip trumpas žaibiškas karas, per kurį Kyjivas turėjo kristi per tris dienas, užsitęsė ir pareikalavo beveik 1,2 mln. aukų, remiamasi Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) skaičiavimais.
Vien iki sausio 23 d. Ukrainoje žuvo daugiau kaip 165,6 tūkst. Rusijos karių. Tai patvirtina žuvusių vardų sąrašas, sudarytas remiantis atvirais šaltiniais. CSIS vertinimu, žuvusiųjų skaičius siekia 325 tūkst. žmonių.
Rusijos kariuomenės puolimo tempai Ukrainoje pasirodė esantys patys lėčiausi per daugiau kaip 100 metų modernių karų istorijos. Per pastaruosius dvejus metus Rusijos generolams pavyko perimti kontrolę tik apie 8,4 tūkst. km², arba 1,4 proc. Ukrainos teritorijos. Iš viso „specialiosios karinės operacijos“ metu pajėgos užėmė 75 tūkst. km², apskaičiavo CSIS. „The Economist“ vertinimu, norint užimti visą Ukrainą, V. Putinui tektų kariauti dar 89 metus.