„Peržiūrėjus vaizdo įrašus, mūsų komisariate pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal du Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnius, vertinamos visos aplinkybės, teisinis reguliavimas, pareigūnų veiksmai“, – sakė Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Mindaugas Akelaitis.
Pasak jo, teisinis reguliavimas, nustatantis viešosios tvarkos užtikrinimo principus ir taisykles Seimo narių susitikimuose su rinkėjais, yra nekonkretus. Seimo narių susitikimai su rinkėjais nepatenka į Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo reguliavimo lauką, būtent todėl policijos pareigūnai susiduria su iššūkiais vertindami konkrečias taktines situacijas.
„Siekdami užtikrinti viešąją tvarką renginyje, policijos pareigūnai privalėjo čia ir dabar spręsti bei veikti konfrontuojant priešingus interesus ir pažiūras turintiems žmonėms. Tuo pačiu metu jie privalėjo išlaikyti politinio neutralumo, pagarbos žmogaus teisėms ir kitus principus. Šiandien, deja, tenka pripažinti, kad mūsų pareigūnai veikė teisinio neapibrėžtumo sąlygomis, disponuodami tik dalimi informacijos apie situaciją, todėl, galimai, priėmė ne visiškai pagrįstus sprendimus. Siekdami išvengti klaidų ateityje peržiūrime tiek praktikas, tiek teisinius momentus“, – teigė M. Akelaitis.
Siekdami užtikrinti viešąją tvarką renginyje, policijos pareigūnai privalėjo čia ir dabar spręsti bei veikti konfrontuojant priešingus interesus ir pažiūras turintiems žmonėms.
Kauno apskr. VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariate pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl galimo asmenų teisių apribojimo – savavališko tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymo nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, ir neteisėto trukdymo vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika.
Sausio 28 d. gavus gyventojo pareiškimą, priimtas sprendimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl galimai išsakytų įžeidžiančių žodžių.
Šiuo metu Policijos departamente yra rengiamas vienodas algoritmas (standartas), į kurio rengimą aktyviai įsitraukia ir Kauno apskr. VPK atstovai, kaip tokiose situacijoje privalo elgtis atvykę policijos pareigūnai.
Primename, kad sausio 27 d. renginio vietoje Kaune budėjo du policijos ekipažai. Į renginį atvykus būreliui jauno amžiaus protestuotojų su plakatais, tarp jų ir R. Žemaitaičio palaikytojų kilo įtampa: buvo apsikeista kaltinimais ir priekaištais.
„Nemuno aušros“ palaikytojams užkliuvo ir jaunas dalyvių amžius: jie tvirtino, kad jaunuoliai, kurie yra nepilnamečiai, čia būti neturėtų ir teigė, kad būtina pranešti Vaikų teisių apsaugos tarnybai.
Vėliau į salę buvo įleisti tik tie protestuotojai, kurie renginio organizatoriams pasirodė kaip pilnamečiai ar galėjo tai įrodyti. Iš nepilnamečių reikalauta tėvų sutikimo. Šie neslėpė apmaudo, teigdami, kad apie tokį reikalavimą iš anksto nežinojo.
Jaunuoliams nesitraukiant nuo durų renginio vietoje, organizatoriai kreipėsi į policiją. Ši nepilnamečiams nurodė išeiti iš renginio vietos, motyvuodama tuo, kad pastato administracija jų nepageidauja.
„Delfi“ kalbinti nepilnamečiai neslėpė apmaudo dėl tokio sprendimo ir policijos elgesio bei pabrėžė, kad iš anksto nežinojo apie reikalavimą turėti tėvų sutikimus.
„Renginys yra viešas, mes atėjome čia savanoriškai, čia yra pilietinė veikla ir mes turime pilną teisę čia būti“, – kalbėjo viena iš protesto dalyvių.
„Mums vis dėlto negalima sakyti, kad jaunimas nesirūpina savo tėvyne, jeigu mums net neleidžiama ateiti į viešą diskusiją su žmogumi, kuris tą šalį valdo. Aš manau, kad tai labai nepagrįsta“, – kalbėjo protesto dalyvė.