Daugelis metų pradžioje užsibrėžia finansinius tikslus, ir dažnai vienas pagrindinių įrankių jiems pasiekti tampa papildomas darbas. Vieni renkasi dirbti pavežėjais ar kurjeriais, kiti prisiduria dirbdami iš namų ar pasinaudodami naujausiomis dirbtinio intelekto (DI) galimybėmis. Kai kurie būdai užsidirbti papildomai ilgainiui gali tapti pagrindine veikla, tačiau dalis jų tinka tik tiems, kurie neturi kitų alternatyvų.

Ilgą laiką darbas pavežėjimo ar maisto pristatymo platformose buvo siejamas su greičiausiu būdu gauti papildomų pajamų. Tačiau pastaruoju metu situacija tapo dviprasmiška: rinka prisotinta, konkurencija tarp vairuotojų ir kurjerių – milžiniška.

Remiantis naujausiais rinkos duomenimis ir vairuotojų bendruomenių diskusijomis socialiniuose tinkluose, Vilniuje piko metu vairuotojas „ant popieriaus“ gali uždirbti apie 12–15 Eur per valandą, o ne piko metu šis skaičius sumažėja iki 8–9 Eur per valandą.

Moksliniai tyrimai patvirtina šiuos vertinimus. STRATA ir Vilniaus universiteto mokslininkų 2024 m. analizė parodė, kad darbas pavežėjimo ir panašiose platformose dažnai tampa spąstais: ilgainiui darbo valandos ilgėja, o santykinis uždarbis krenta.

Reikia suprasti, kad tokiose platformose gaunamos pajamos nėra grynasis pelnas. Atmetus degalų sąnaudas, kurios išlieka gana aukštos, automobilio nusidėvėjimą, platformos komisinius ir mokesčius (PSD, VSD, GPM), realus uždarbis „į rankas“ dažnai sumažėja iki 5–7 Eur per valandą, o kartais – ir dar labiau.

„Dažna klaida, kurią žmonės daro rinkdamiesi pavežėjimo ar pristatymo paslaugas kaip papildomą veiklą, – jie skaičiuoja tik pajamas, bet ignoruoja nematomus kaštus. Jei jūsų automobilio amortizacija ir degalai „suvalgo“ 40 proc. pajamų, jūs ne uždirbate, o tiesiog konvertuojate savo automobilio vertę į grynuosius pinigus. Tai gali būti sprendimas trumpam laikui, bet retai veikia kaip ilgalaikė strategija“, – pastebi Edvardas Arnatkevičius, „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje.

Kurjerių situacija panaši: nors įvedus dinaminę kainodarą per lietų ar pūgą uždarbis gali šiek tiek šoktelėti, vidutinis valandinis įkainis nusistovėjo ties 5–7 Eur per valandą riba. Tai vis dar gali būti neblogas būdas užsidirbti studentams, tačiau kaip rimtesnis priedas prie algos toks darbas reikalauja didelio fizinio krūvio.

Papildomas darbas iš namų – geriausia galimybė?

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. liepos mėn. duomenimis, individualią veiklą pagal pažymą vykdo daugiau kaip 232 tūkst. gyventojų, o verslo liudijimus buvo įsigiję apie 55 tūkst. žmonių. Nemaža dalis jų šia veikla užsiima tik papildomai, po įprastų darbo valandų.

Lengviausia tiems, kurie savo įprastą darbą gali paversti ir papildoma veikla: programuotojams, dizaineriams, architektams, komunikacijos specialistams, rašytojams, teisininkams, fotografams, videografams ir daugybei kitų profesionalų. Tačiau papildoma veikla gali kilti ir iš pomėgių – pyragų kepimo, siuvimo, kelionių planavimo ir pan.

Šiuo metu aukso amžių išgyvena ir DI rinka, kuriai reikia žmonių, mokančių integruoti dirbtinį intelektą į darbo procesus. Dėl to atsirado visiškai naujų mikrospecialybių:

Duomenų žymėtojai. Nors tai monotoniškas darbas, lietuvių kalbos modelių mokymui vis dar reikia žmonių, kurie rankiniu būdu žymi duomenis. Yra nemažai platformų, siūlančių tokio tipo užduotis, ir tai gali būti tinkamas būdas prisidurti prie algos.

DI menininkai. Jei turite menininko gyslelę, bet trūksta techninių žinių piešti ar kurti vaizdo įrašus, DI įrankiai leidžia kompensuoti šį trūkumą. Vis dažniau ieškoma kūrėjų, kurie specializuojasi būtent DI generuojamame mene.

Vis dėlto būtina nepamiršti, kad konkurencija tarptautinėse platformose – itin didelė, todėl daugeliui šios naujos specialybės netaps stabiliu pajamų šaltiniu. Tačiau sekti DI tendencijas ir mokytis naudotis šiais įrankiais gali būti naudinga kiekvienam.

„Svarbu ir tinkamas psichologinis nusiteikimas bei pastangos mažinant išlaidas. Iš pradžių papildomas uždarbis paprastai būna nedidelis ir nestabilus. Jei šiuos pinigus leisite tik pramogoms ir malonumams, gali atsirasti papildomų finansinių problemų, ypač jeigu tos papildomos pajamos netikėtai sumažėtų. Idealiu atveju prisiduriami pinigai turėtų būti neliečiami ir saugomi atskiroje nemokamoje sąskaitoje, kuri generuotų grąžą. Šias pajamas skirkite investavimui, skolų mažinimui arba „juodos dienos“ fondui“, – pataria E. Arnatkevičius.

Svarbiausia – ieškoti galimybių ir turėti strategiją

Šiandien būdų užsidirbti papildomai yra daugybė. E. Arnatkevičius pabrėžia technologinį lankstumą ir gebėjimą matyti galimybes: „Papildomas pajamas sėkmingiausiai generuoja ne tie, kurie dirba daugiau valandų, o tie, kurie išmoksta naudotis našumą didinančiais įrankiais ir geba rasti galimybių remdamiesi jau turimais įgūdžiais.“

Vienas pavyzdžių – vis dažnesnis lietuvių pasirinkimas parduoti daiktus įvairiose platformose. Nors tai dažnai vadinama „spintos valymu“, daliai žmonių tai tapo perpardavinėjimo verslu: dėvėtų drabužių parduotuvėse ieškoma nebrangių, kokybiškų daiktų ir jie vėliau parduodami brangiau tarptautinei auditorijai.

„Svarbu neieškoti greitų pinigų. Tokios paieškos dažnai nuveda tik į sukčių rankas ar dar gilesnę finansinę duobę. Netikėkite pasiūlymais greitai ir be pastangų užsidirbti, ypač jei jie ateina iš nepažįstamųjų socialiniuose tinkluose ar senų pažįstamų, su kuriais nebendravote ilgą laiką. Turėkite ilgalaikę finansinę strategiją ir tikslus, o bent dalį gaunamų pajamų stenkitės atsidėti į sąskaitą, generuojančią palūkanas ar indėlį. Tik tuomet papildomas darbas kuria ilgalaikę vertę, o ne tik trumpalaikį palengvėjimą“, – sako E. Arnatkevičius.

Kaip rodo skaičiai ir patirtys, kuriomis lietuviai dalijasi socialiniuose tinkluose, galimybių paieškos reikalauja sumanumo. Ilgą laiką po darbų kasdien vairuoti taksi po kelias valandas dažnai būna mažiau efektyvu nei išnaudoti tarptautines platformas ar DI įrankius. Sėkmės formulė paprasta: įvertinkite savo valandos įkainį, atmeskite visus kaštus ir pasirinkite tokią veiklą, kuri ne tik papildo piniginę, bet ir mažiausiai alina arba netgi teikia malonumą.