Interviu naujienų portalui tv3.lt ji sutiko papasakoti, kodėl pasirinko būtent Lietuvą, su kokiais sunkumais susidūrė ir ką atvirai mano apie lietuvius.
Pakistanietė Sidra
(14 nuotr.) 
Sidra (nuotr. asm. archyvo)
Sidra (nuotr. asm. archyvo)
Sidra (nuotr. asm. archyvo)
Sidra (nuotr. asm. archyvo)
Sidra (nuotr. asm. archyvo)
Sidra (nuotr. asm. archyvo)
Sidra (nuotr. asm. archyvo)
Sidra (nuotr. asm. archyvo)
Sidra (nuotr. asm. archyvo)
Sidra (nuotr. asm. archyvo)
Sidra (nuotr. asm. archyvo)
Sidra (nuotr. asm. archyvo)
Sidra (nuotr. asm. archyvo)
Sidra (nuotr. asm. archyvo)
Medicinos studijos Lietuvoje
Mediciną studijuoti pašnekovė pradėjo dar gimtajame Pakistane. Tai lėmė jos pačios ir šeimos noras, kad Sidra gautų gerą išsilavinimą. Po dviejų studijų metų ten, jos tėtis nusprendė pasiūlyti jai vykti studijuoti svetur ir taip gauti daugiau galimybių.
„Baigiau vidurinę mokyklą Pakistane, o 2018 m. pradėjau studijuoti mediciną ten pat. Mokiausi dvejus metus, tačiau 2020 m. mano tėvas pasiūlė, kad galbūt būtų geriau išvykti į užsienį, nes tai galėtų suteikti daugiau galimybių. Jis pats didžiąją dalį gyvenimo praleido JAV, tad žinojo, kokių privalumų tai suteikia“, – pasakojo mergina.
Pasak jos, šis sprendimas lengvas nebuvo. Nepaisant to, Sidra galiausiai paklausė tėčio patarimo.
„Iš pradžių tikrai nenorėjau palikti Pakistano. Ten buvau laiminga – turėjau gerą gyvenimą, draugų, o studijos sekėsi gerai. Mano mama taip pat buvo ten, nes tėvas visą gyvenimą gyveno JAV, ir aš nenorėjau jos palikti. Bet pagalvojusi apie tėvo pasiūlymą nusprendžiau vykti“, – sakė ji.
Bandyti įstoti į universitetus visoje Europoje ji nebandė – išsirinko kelias šalis, atitikusias jos galimybes ir lūkesčius. Galiausiai, buvo priimta į Vilniaus universitetą.
„Pirmiausia kandidatavau į medicinos mokyklas Estijoje ir Lietuvoje. Į Estiją nebuvau priimta, nes tai buvo COVID-19 piko laikotarpis 2020 m. Jie iš pradžių atidarė paraiškas, bet vėliau nustatė, kad nepriims studentų iš šalių, kuriose labai aukštas COVID-19 sergamumas. Laimei, laukiau atsakymo iš Vilniaus universiteto, ir vos po dviejų dienų gavau priėmimo laišką. Daugelis žmonių klausia, kodėl nepabandžiau JAV, bet tai labai brangu. Už vienus metus mokslų ten, sumokėčiau tiek pat, kiek už visus šešerius Lietuvoje“, – kalbėjo Sidra.
Pirmasis Lietuvos įspūdis
Į Lietuvą ji atvyko pandemijos metu, todėl pirmas kelias savaites turėjo karantinuotis ir šalies nepažino. Prieš atvykstant, jos tėtis jai buvo pasakęs apie Lietuvą tai, kas dabar verčia juoktis.
„Mano tėvas buvo papasakojęs ir vieną juokingą dalyką. Jis sakė girdėjęs iš kažko, kad Lietuvoje labai mažai žmonių ir kad namai yra nutolę vienas nuo kito per kilometrus. Vėliau mes iš to daug juokėmės, nes kai aš jau pamačiau šalį, pasakiau jam: „Tai visai ne taip, kaip tu sakei“, – juokėsi pašnekovė.
Pradžia Lietuvoje merginai nebuvo itin sėkminga – netrukus vėl teko grįžti į Pakistaną, nes paskaitos vyko nuotoliu dėl pandemijos. Tik sugrįžusi po antrojo semestro, ji pradėjo susipažinti su šalimi ir jos žmonėmis. Tai darydama ji pastebėjo, kad sulaukia žvilgsnių.
„Yra vienas dalykas, kuris labai išsiskiria. Net ir 2021 metais čia buvo labai mažai užsieniečių, ypač iš mano regiono – tokių šalių kaip Pakistanas, Indija ar Bangladešas. Tokius žmones buvo labai retai galima pamatyti. Iš žmonių žvilgsnių galėjau suprasti, kad esu akivaizdžiai svetima ir kitokia.
Aš taip pat dėviu hidžabą, todėl tai, žinoma, atkreipia dėmesį. Pradžioje tikrai pastebėdavau žmonių žvilgsnius. Man tai buvo nauja patirtis. Lietuva buvo pirmoji šalis už Pakistano ribų, kurioje gyvenau, todėl iš pradžių buvau labai išsigandusi ir uždara. Beveik niekur neidavau, su niekuo nebendraudavau. Daugiausia laiko leisdavau viena bendrabutyje. Pamažu, laikui bėgant, pradėjau susirasti draugų“, – dalijosi ji.
Nuomonė apie lietuvius ir kultūrinis šokas
Dabar, praėjus penkeriems metams mūsų šalyje, Sidra spėjo susidaryti nuomonę apie lietuvius. Anot medicinos studentės, kai kurios savybės, kurios kitiems nepatinka, jai atrodo kaip privalumas.
„Manau, kad daug žmonių sako, jog lietuviai yra uždaresni, ir kai kam tai nepatinka. Tačiau asmeniškai man ši lietuvių savybė patinka. Kitiems tai gali atrodyti šiurkštu, bet aš tai matau kaip gebėjimą rūpintis savo reikalais. Čia žmonės paprastai nesikiša į kitų gyvenimus be reikalo.
Mano kultūroje viskas labai kitaip. Pakistane šeima – ir net tolimesnė šeima – dažnai turi daug nuomonių apie tavo gyvenimą ir sprendimus. Čia net šeimose žmonės labiau gerbia ribas. Žinoma, šeimos bendrauja ir palaiko ryšius, bet nesikiša taip stipriai. Tai yra vienas dalykas, kurį aš labai vertinu lietuviuose“, – tikino mergina.
Atvykusi čia ji taip pat pajuto orų skirtumą. Nepaisant to, kad jis smarkiai skiriasi nuo Pakistano orų, ji sniegu mėgaujasi.
„Oras čia visiškai kitoks nei Pakistane. Tačiau Pakistane taip pat turime šiaurinius regionus, kur yra sniego, ir tos vietos laikomos svajonių kryptimis. Žmonės specialiai keliauja ten žiemą vien tam, kad pamatytų sniegą. Todėl, kai sužinojau, kad būsiu priimta studijuoti Lietuvoje, pasidomėjau ir žinojau, kad čia bus labai šalta. Kai atvykau, man tai netgi patiko. Net ir dabar, praėjus penkeriems metams, aš vis dar labai mėgstu sniegą“, – šypsojosi ji.
Bene labiausiai ją sukrėtęs dalykas – lietuviškas maistas. Pasak Sidros, prie to teko prisitaikyti.
„Maistas buvo daug didesnis šokas. Maistas čia visiškai kitoks. Beveik nėra prieskonių – dažniausiai tik druska ir pipirai. Pradžioje nežinojau apie indiškas ar pakistanietiškas parduotuves, o tuo metu jų buvo labai mažai arba visai nebuvo. Negalėjau rasti jokių prieskonių. Net kai gamindavausi pati, maistas man atrodė labai blankus ir beskonis“, – prisiminė pašnekovė.
Tenka susidurti ir su neigiamu dėmesiu, ir su palaikymu
Nors pašnekovė per penkerius metus spėjo priprasti prie beveik visko, su kuo susiduria Lietuvoje, panašu, kad ne visi pripranta prie fakto, jog Lietuva tampa namais vis daugiau kitataučių. Dėl savo rasės ji sakė nesulaukusi komentarų, tačiau visai neseniai girdėjo aštrius žodžius dėl savo religijos.
„Buvau su savo drauge, kuri yra lietuvė, autobusų stotelėje. Priėjo vyresnio amžiaus moteris, pažvelgė į mane, tada priėjo prie mano draugės. Ji pradėjo jai sakyti: „Pasakyk jai, kad tai ne jos šalis. Ji turi grįžti į savo šalį. Čia Europa, civilizuota šalis, čia nereikia hidžabo.“ Aš supratau, ką ji sako, bet nereagavau. Mano draugė pasakė, kad aš suprantu lietuviškai, o moteris atsakė: „Man nesvarbu.“ Tada ji pažvelgė tiesiai į mane ir pasakė, kad jos vaikai ir anūkai nepaliks šios šalies „dėl tokių kaip aš“, – pasakojo medicinos studentė.
Ją itin nustebino kitų, šalia buvusių lietuvių moterų reakcija.
„Tai buvo labai netikėta. Mes įlipome į autobusą, o ji ir toliau kalbėjo. Aš vis tiek tylėjau, o mano draugė bandė jai atsakyti. Autobuse buvo ir kitos vyresnės moterys, kurios pradėjo ją raminti ir sakyti: „Ji tau nieko nedaro, kodėl taip kalbi?“ Tačiau ta moteris net ir joms kartojo, kad „atvykėliai perims šalį“. Vėliau su drauge aptarėme šią situaciją. Žinoma, tai, ką ji sakė, nebuvo gražu. Tačiau man taip pat buvo gera matyti, kad kiti žmonės bandė ją sustabdyti“, – teigė pakistanietė.
Sidros teigimu, taip dauguma patirčių su lietuviais yra teigiamos. Ji prisiminė vieną, kuri itin įsirėžė į atmintį.
„Buvau lauke su drauge, čiuožėme rogutėmis. Priėjo vyresnio amžiaus moteris, pamatė mane su rogėmis ir paklausė, ar man patinka Lietuvoje, ir aš atsakiau, kad labai patinka. Pradėjau su ja kalbėti lietuviškai, ir ji buvo tokia laiminga. Ji sakė: „Kalbėk, kalbėk!“ Kai pasakiau, kad gyvenu čia jau penkerius metus, ji mane labai padrąsino ir buvo labai maloni“, – prisiminė Sidra.
Paklausta, koks dalykas apie lietuvius patinka labiausiai, ji išskyrė meilę savo šaliai. Ją mergina pastebi per svarbias Lietuvai dienas.
„Jeigu reikėtų įvardyti vieną dalyką, pasakyčiau, kad lietuviai labai myli savo šalį. Tai labai aiškiai matosi, nes lietuviai visada išeina į viešumą švęsti svarbių progų. Nesvarbu, ar tai Nepriklausomybės diena, ar, pavyzdžiui, Sausio 13-oji, kai lietuviai gynė savo laisvę – žmonės renkasi lauke ir mini šiuos įvykius. Tai vienas dalykas, kurį aš labai pastebiu ir dažnai aptariu su savo draugais – lietuviai iš tiesų myli savo šalį. Tai man labai patinka ir kelia pagarbą“, – išskyrė ji.
Gyvenant čia jau penkerius metus, ji perėmė tam tikrus lietuviškus bruožus. Pakistanietė pastebėjo, kad skirtingai nei jos tautiečiai, lietuviai retai šypsosi. Perėmusi šį įprotį ji nustebino savo draugę.
„Kai pirmą kartą susitikome kavinėje po ilgo laiko, draugė man pasakė: „Kai atėjai, atrodei tokia nemandagi. Galvojau – kodėl ji nesišypso? Juk ji iš Pakistano.“ O aš jai atsakiau: „Aš Lietuvoje gyvenu jau penkerius metus – jau truputį tapau lietuve. Aš nebesišypsau be priežasties“, – juokėsi ji.
Mokosi lietuvių kalbos
Sidra aktyviai mokosi lietuvių kalbos, dalyvauja privačiose pamokose. Jos teigimu, tam paskatino noras tęsti gyvenimą Lietuvoje.
„Anksčiau nebuvau tikra, ar noriu ilgalaikėje perspektyvoje gyventi Lietuvoje. Tačiau dabar jaučiu, kad tikrai norėčiau čia likti ir dirbti ateityje. Maždaug prieš metus, kai nusprendžiau, jog jei rasiu darbą, liksiu čia bent keleriems metams, pradėjau rimtai mokytis lietuvių kalbos. Sakyčiau, kad ji tikrai sunki. Labai sunki.
Iš pradžių kelis mėnesius mokiausi savarankiškai, vėliau lankiau kursus. Išlaikiau A1 ir A2 lygius, taip pat valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir Konstitucijos egzaminą. Šiuo metu mokausi B1 lygiu, kuris yra būtinas norint dirbti gydytoja Lietuvoje“, – pasakojo mergina.
Kad išmoktų kalbos ji pradėjo kurti vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose. Tai padeda išmokti vis naujų žodžių.
„Būtent dėl to ir pradėjau naudotis socialiniais tinklais. Pagalvojau, kad tai galėtų būti geras būdas užmegzti ryšį su lietuviais. Kai nusprendžiau, kad noriu čia gyventi ir dirbti, man buvo svarbu parodyti, jog esu čia, kad mokausi kalbos ir kad ateityje noriu būti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos dalimi.
@sidrandlithuania diena skubios pagalbos skyriuje🚑🚨 #lietuva #lietuvatiktok #lithuania #foreignersinlithuania #gydytoja ♬ original sound – Sidra-and-Lithuania🇱🇹❤️
Vaizdo įrašų kūrimas taip pat yra mano mokymosi proceso dalis. Kartais noriu sukurti vaizdo įrašą tam tikra tema, bet prieš tai turiu išmokti reikiamus žodžius. Taigi mokausi, kuriu turinį ir tuo pačiu gerinu savo kalbos įgūdžius. Man tai ir mokymasis, ir kūryba vienu metu“, – kalbėjo Sidra.