Toma ir Tadas draugavo penkerius metus, tačiau po skyrybų liko labai gerais draugais. Jų kompanijoje visuomet buvo ir Jazzu. Tad kaip viskas nutiko?
„Šioje nuostabioje jūsų kompanijoje yra visiems rūpimas klausimas. Tadas Gryn tavo buvęs vaikinas dabar yra tavo geros draugė Jazzu vaikinas.
Aleksandras bendrauja ir su Tadu, tu bendrauji ir su Tadu. Jūs visi bendraujat. Kaip išlaikyti tokius gražius santykius su buvusiom meilėm? Čia yra aukštoji matematika“, – T.Vaškevičiūtės klausė laidos vedėjas Saugirdas Vaitulionis.
„Tai yra didelis bendras mūsų laimėjimas. Mes tikrai ne kartą sau tą esame įsivardinę. Mums tikrai po nelengvų skyrybų pavyko išsaugoti draugystę ir tam tikra prasme susigražinti, grįžti prie esmės: buvome partneriai, kartu užaugome, mokėmės ir ta visa jaunystė…
Vieni brangiausių metų praėjo kartu. Ta draugystė yra stipri iki kaulų. Mes tiesiog esame sielos brolis ir sesė.
Tai, kad išsaugojome draugystę, yra didžiulis laimėjimas. Žinot kaip, man atrodo, kad tokie žmonės, gyvenimo palydovai, jie tiesiog nesimėto. Savo žmones, kuriuos tu prisijaukini, reikia saugoti ir branginti. Tas besąlygiškas kito žmogaus priėmimas ir yra. Mes vieni kitus mylime. Ta meilė nebūtinai yra santykiai, nes žmonės tai dažnai painioja.
Kad jei meilė, tai turi būti ir santykiai. Labai keista ir juokinga girdėti atsiliepimus, kaip čia mes visi. Kaip paprastai, naiviai ir šiltai bendraujame, tarkim, su Tado mama. Tai yra mūsų šeima ir tiek.
O tai, kad jie yra dabar su Juste, kuri mano draugė nuo 13 metų, tai yra bravo, fantastiška. Tai yra puiki pora, jie puikiai tinka vienas kitam ir labai tikiuosi, kad jie bus labai laimingi – meilė tik augs, stiprės ir duos vaisių. Tai yra vieni mano mylimiausių žmonių, tad kas gali būti geriau?
Aš vis tiek žinojau, kad kažkada tai įvyks. Jis man sakydavo, kad jis niekada nepamils. Sakiau: „Palauk, tau kai pakirs kojeles vieną dieną…“ Taip ir atsitiko. Aš žinojau. Žmogus vertas meilės, ji turi ateiti ir ji ateina, jei žmogus to nori.
O jis giliai širdyje tos meilės norėjo. Žinoma, aš pagalvodavau, ką čia tokią reikės priimti, bet tai normalus toks… Šeima, namai. Juk reikės bendrauti. Ir štai – aleliuja. Tadas taip jaudinosi, ėjo į pasimatymą, o aš jam sakiau: „Eik tik tai, pirmyn“. Tikrai buvo juokinga, nes juk jį paskatinau“, – kalbėjo T.Vaškevičiūtė.