Jaunius jį atnaujino neskubėdamas – etapais, pagal aiškią viziją ir su didele pagarba pastato istorijai. Šiandien tai erdvė, kurioje susipina senosios architektūros dvasia, šiuolaikinės technologijos ir jo paties charakteris.
Apie spontanišką pirkimą, ketverius metus trukusį atnaujinimą ir sprendimus, leidusius mažą butą paversti jaukia, šviesia erdve, jis pasakoja naujienų portalui tv3.lt.
amatę, ką Jaunius padarė iš seno buto, pritrūksta žodžių: rezultatas pribloškia
(19 nuotr.) 
Butas prieš atnaujinimą (nuotr. asm. archyvo)
Butas prieš atnaujinimą (nuotr. asm. archyvo)
Butas prieš atnaujinimą (nuotr. asm. archyvo)
Butas prieš atnaujinimą (nuotr. asm. archyvo)
Butas prieš atnaujinimą (nuotr. asm. archyvo)
Butas prieš atnaujinimą (nuotr. asm. archyvo)
Atnaujintas butas (nuotr. asm. archyvo)
Atnaujintas butas (nuotr. asm. archyvo)
Atnaujintas butas (nuotr. asm. archyvo)
Atnaujintas butas (nuotr. asm. archyvo)
Atnaujintas butas (nuotr. asm. archyvo)
Atnaujintas butas (nuotr. asm. archyvo)
Atnaujintas butas (nuotr. asm. archyvo)
Atnaujintas butas (nuotr. asm. archyvo)
Atnaujintas butas (nuotr. asm. archyvo)
Atnaujintas butas (nuotr. asm. archyvo)
Atnaujintas butas (nuotr. asm. archyvo)
Atnaujintas butas (nuotr. asm. archyvo)
Atnaujintas butas (nuotr. asm. archyvo)
Butą nusipirko spontaniškai – pakeliui į vyno parduotuvę
Jaunius juokauja, kad savo butą įsigijo visiškai netikėtai – koronaviruso pandemijos metu.
„Butą nusipirkau netyčia: važiavau vyno, o nusipirkau butą“, – šypsosi jis.
Pasak pašnekovo, viskas prasidėjo nuo draugės atsiųsto skelbimo. Važiuodami pro šalį jie nusprendė spontaniškai užsukti apžiūrėti būsto, o jau po pusvalandžio Jaunius priėmė sprendimą jį pirkti.
„Viskas įvyko labai netikėtai, bet nors butas yra beveik šimto metų senumo name, jis turi ypatingą aurą – daug šviesos, aukštas lubas, kokių šiandien beveik nebedaro, šimtametes medines grindis ir net senovinę vonią. Jis labai jaukus“, – pasakoja vyras.
Nors būstas buvo įrengtas paprastai, ankstesni savininkai buvo spėję sudėti kokybiškus medinius langus, tačiau vėliau, pasak jų, pritrūko lėšų tolimesniems darbams. Panaši situacija buvo ir pačiam Jauniui – butą jis pirko su paskola, todėl remontą teko planuoti etapais.
„Iš karto žinojau viena – ką darysiu su savo knygomis. Aš jas labai skaitau, jos man kaip vaikai. Todėl pagrindinis akcentas svetainėje tapo didelė, iki pat lubų siekianti knygų lentyna“, – sako jis.
Būtent nuo jos ir prasidėjo visas atnaujinimo procesas – pirmiausia reikėjo rasti vietą gausiai asmeninei bibliotekai, kurios anksčiau nuomojamuose butuose tiesiog netilpdavo. Dar vienas sąmoningas sprendimas – išsaugoti originalias grindis.
„Aš jų nekeičiau. Susiradau meistrus, dirbančius su Viktorijos laikų namais Didžiojoje Britanijoje, ir jie taip atnaujino šimtametes lentas, kad šiandien jos tapo tikru namų akcentu“, – pabrėžia Jaunius.
Norėjo išsaugoti seno buto istoriją
Jaunius pabrėžia, kad atnaujindamas būstą nenorėjo „ištrinti“ ankstesnių žmonių gyvenimo pėdsakų. Jam svarbu buvo išsaugoti tai, kas kuria namų charakterį ir pasakoja jų istoriją.
„Jeigu ateini į seną pastatą, turi gerbti tam tikrą jo istoriją“, – filosofiškai sako jis.
Nors bute neišvengiamai atsirado ir modernių sprendimų – namai tapo išmanūs, o apšvietimą, buities prietaisus ir šildymą jis valdo telefonu – senieji akcentai liko sąmoningai išsaugoti. Taip, pasak Jauniaus, atsirado simbolinis tiltas tarp ankstesnių gyventojų ir jo paties šeimos.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – senovinė vonia. Dizainerė siūlė ją išmesti, tačiau vyras tam kategoriškai nepritarė: „Man ji atrodo kaip namų dalis.“
Didelį įspūdį svečiams daro ir aukštos lubos, kurios vizualiai keičia viso buto pojūtį.
„Visi, kas įeina, sako: „Vau, kiek čia daug vietos…“, nors aš pats visada pabrėžiu, kad gyvenu nedideliame bute“, – šypsosi Jaunius.
Kad erdvė atrodytų dar didesnė, jis sąmoningai rinkosi aukštas spintas ir individualiai gamintus baldus: „Visi mano baldai yra ant kojelių – grakštūs, lengvi, vizualiai „nevalgantys“ erdvės. Tai buvo apgalvotas sprendimas.“
Svarbų vaidmenį interjere atlieka ir šviesa: „Aš esu apsėstas šviesos. Čia yra dideli, beveik dviejų metrų langai į rytų pusę, o ir sienų spalvas rinkausi labai šviesias – jos taip pat vizualiai didina erdvę.“
Nuo idėjos iki detalių: butą formavo pagal savo viziją
Jaunius pasakoja, kad didžiąją dalį buto interjero kūrė pats. Išimtimi tapo tik virtuvė – jos baldų fasadai ir sienų spalva jam pasirodė pernelyg drąsūs sprendimai, kuriems vienas nebūtų ryžęsis.
„Čia man padėjo dizainerė Vaida Kandratavičiūtė. Labai patiko jos stilius ir požiūris, nors mes nemažai ir pagarbiai ginčijomės. Kai kurie jos sprendimai buvo itin praktiški ir man iš karto prilipo, o kitur turėjau labai aiškią savo viziją – kad turi būti būtent taip, o ne kitaip“, – pasakoja jis.
Kadangi į butą patenkama praktiškai tiesiai į virtuvės erdvę, Jauniui buvo svarbu sukurti savotišką perėjimą – mini koridorių.
„Sugalvojau, kad įmontuota šaldytuvo niša ir lauko drabužių spinta galėtų tapti barjeru tarp įėjimo ir virtuvės. Taip natūraliai atsirado atskyrimas tarp lauko ir namų vidaus“, – aiškina jis.
Taip pat buvo pakeistas virtuvės zonų išdėstymas – perstatyta viryklė, buitinė technika, nes ankstesnė tvarka, pasak Jauniaus, buvo nelogiška.
Mažiausiai pokyčių patyrė vonios kambarys: „Plytelių nekeičiau – tokios jau buvo. Tik perdažėme sienas, renovavome vonią, atsirado įmontuojami baldai, buitinė technika ir nauja santechnika.“
Visas buto atnaujinimo procesas užtruko apie ketverius metus. Jaunius neskubėjo – erdvę tobulino pamažu, kol ji tapo tokia, kokią matome šiandien: jaukia, šviesia ir atspindinčia ne tik namo istoriją, bet ir jo paties charakterį.