Vitaminą D turi vartoti visi nuo gimimo iki paskutinių gyvenimo dienų, sako gydytoja. Daugelis medikų sutaria, kad vitamino D dozė turėtų būti gerokai didesnė, nei yra, tarkim, multivitaminų sudėtyje.

„Nereikėtų pasikliauti žinute, kad užteks tik šiek tiek vitamino D. Tėvai dažnai sako, kad vaikams duoda vieną lašiuką. Dabar tų preparatų tiek daug atsirado, kad viename lašiuke gali būti ir 2000 tarptautinių vienetų, ir 400 tarptautinių vienetų“, – Delfi sako vaikų gydytoja I. Plėštytė.

Pašnekovė sako, kad vitaminą D lietuviai turėtų naudoti ir vasarą. Anot medikės, vaikai per mažai būna lauke, taip pat yra naudojama SPF apsauga, o ir saulėtų dienų per mažai.

„Vasarą galbūt šiek tiek ir atstatome vitaminą D, bet kiek tiriame vaikus vasaros pabaigoje – visada matome trūkumą“, –pastebi gydytoja.

Kitas papildas, kurį turėtų vartoti visi nuo maždaug vienerių metų amžiaus – tai omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys. Kūdikiai įprastai šių rūgščių gauna su mamos pienu, bet vos jis ima valgyti kietą maistą, šį papildą derėtų įtraukti.

„Omega-3 turi labai didelę reikšmę nervų sistemos vystymuisi, imuninės sistemos vystymuisi, – kalba I. Plėštytė. – Vaikai dažnai papildus vartoja guminukų pavidalu. Kyla klausimas, ar guminukai tiek pat veiksmingi, kiek ir skysti papildai ar kapsulės. Iš tiesų jokio skirtumo, kokia forma vartojami papildai – reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Papildai tikrinami, koncentracija tiriama, tad kiek nurodyta tų žuvų taukų, tiek ir turėtų būti.“

Kiti papildai – tik paskyrus gydytojui

Visi kiti papildai, išskyrus vitaminą D ir Omega-3, turi būti vartojami įvertinus kiekvieno vaiko būklę. Geležies trūkumą parodo tik kraujo tyrimas – anot gydytojos I. Plėštytės, tėvai linkę piktnaudžiauti šiais papildais.

„Net jeigu yra nežymus sumažėjimas, pirmiausia reikia koreguoti mitybą. Ir tik jeigu nepavyksta to padaryti, tada reikia duoti papildus. Dar pasitaiko, kai tėvai prašo „kažko nuo prasto miego“. Vis tik reikia susireguliuoti miego ir dienos režimą – sveiko gyvenimo būdo principas nėra išgerti tabletę“, – teigia medikė.

Maisto papildai

Nutinka, kad vaikams skauda koja augimo periodu – nors atlikti tyrimai nerodo nieko blogo. Vis dėlto kalcio ir magnio poreikis tuo metu – didesnis.

„Tam tikru metu galima duoti šiuos papildus. Jeigu vaikui sunku susikaupti, jis yra išsiblaškęs, papildai taip pat kažkiek padeda. Bet kokiu atveju, visada pirmiausiai siūlau įvertinti dienos režimą, vaiko emocinę būseną, o ne skubėti pirkti papildus. Mano vaikas neklauso, ką patartumėt; mano vaikas nevalgo, duokit vitaminų – tokių klausimų ir prašymų išgirstu dažnai. Problemą maskuojame, priverčiame vaiką norėti valgyti, o kodėl jis nenori – nesigiliname, – sako gydytoja. – Svarbu suprasti, kad organizmą papildyti vitaminais reikia tada, kada yra jų trūkumas.“

Pasiteiravus apie populiarųjį vitaminą C, kuris mėgstamas tėvų, I. Plėštytė prisipažįsta, kad į jį žiūri skeptiškai. Juk savo vaikams negailime nei obuolio, nei banano ar kito vaisiaus.

„Tiesa tokia, kad vaikams įprastai netrūksta vitamino C. Yra šiokių tokių duomenų, kad sergant peršalimo ligomis ir geriant vitaminą C kažkiek patrumpėja ligos trukmė. Vis dėlto reikėtų įsivertinti, ar tikrai jo reikia, ar vaikas serga tiesiog įprastai. Dažnu atveju vitamino C yra perdozuojama, vaiką ima berti, jam skauda skrandį, pilvą, – teigia Delfi pašnekovė. – Vitaminas C dažniausiai yra skiriamas, kai vaikas pavargęs, ligos metu nevalgė, blogai jautėsi – siekiant atstatyti išsekusį organizmą.“

Vaikų gydytoja Indrė Plėštytė – Alminė, nuotr. iš asmeninio archyo

Pirkti multivitaminų vaikams nerekomenduoja

Gydytoja juokauja – multivitaminai tikrai geriau negu saldainiai ir geriau per šventes dovanoti būtent juos, bet sąmoningai jų pirkti ir vartoti nereikėtų.

„Maisto papildai negydo, jie nėra stebuklas – pasikartosiu dar kartą. Jeigu vaikas neturi subalansuotos mitybos, jam kažkada ims trūksti maistinių medžiagų. Pirkdami multivitaminus mes šaudom aklai – vitaminų dozės ten labai minimalios. Yra toks posakis – kuo brangesni vitaminai, tuo brangesnis šlapimas, – šypteli I. Plėštytė. – Aš pati skiriu juos tik tada, kai vaikas sunkiau sirgo, išseko jo organizmas,teko gulėti ligoninėje, patyrė stresą – tam, kad subalansuoti išsiderinusį organizmą, užtenka 3 savaičių.“

Asociatyvi nuotrauka

Dabar vaistinėse galima rasti imuno reguliatorių, kurie labai populiarūs ir, anot gydytojos, efektyvūs. Ji juos pati rekomenduoja sergantiems vaikams, darželinukams.

„Jie balansuoja imuninę sistemą, kad vaikas nepervargtų – juk būna, kad vaikui tiesiog sloga, o jis karščiuoja penkias paras. Tie imunomoduliatoriai labai plačiai vartojami, jų atrasta ir mamos piene – vadinasi, jie tikrai reikalingi, kad vaiko imuninė sistema tinkamai formuotų atsaką, – teigia vaikų gydytoja. – Dar svarbu gerosios bakterijos, probiotikai. Žiemą mes ir judame skirtingai, mažiau būname gryname ore, nustatyta, kad skirtingais metų laikais mūsų mikrobiota keičiasi. Be to, dabar gerokai mažiau valgome raugintų produktų – rekomenduoju suvalgyti bent po šaukštą raugintų kopūstų ar agurką, jie padeda balansuoti mikrobiotą.“

Vaikai šiandien labai užimti, daug mokosi – reikėtų įvertinti, ar nereikia B grupės vitaminų.

„Tik priminsiu, kad galima vartoti ne tik cheminius maisto papildus, bet ir augalinius – pavyzdžiui, arbatas, kurios ramina arba balansuoja imuninę sistemą. Bet be reikalo jų duoti tikrai nereikia, kaip ir nederėtų tapti reklamos aukomis“, – pataria gydytoja I. Plėštytė.