Ką svarbu žinoti tėvams ir kas iš tiesų lemia sprendimus – aiškina meteorologas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Faktinė ar jutiminė temperatūra – kas svarbiau?

Meteorologas Gytis Valaika pabrėžia, kad oficialiai Lietuvoje vadovaujamasi faktine oro temperatūra, ta, kurią rodo lauko termometrai.

„Dabartiniai rodikliai apibrėžti realia oro temperatūra – tai, ką rodo termometrai. Vis dėlto klausimas, ar reikėtų remtis jutimine temperatūra, yra sudėtingas meteorologinis klausimas“, – teigia meteorologas.

Pasak jo, problema ta, kad skirtingos orų programėlės naudoja nevienodus modelius ir formules, kurios ne visada pritaikytos Lietuvos sąlygoms. Dėl to tos pačios vietovės jutiminė temperatūra skirtinguose šaltiniuose gali smarkiai skirtis.

„Meteo.lt pateikiama juntamoji temperatūra skaičiuojama pagal vėjo žvarbumo formulę, kuri labiausiai atitinka mūsų sąlygas. Tačiau ramiomis, giedromis naktimis didelę įtaką daro mikroklimatas – net 1 kilometro atstumu temperatūra gali skirtis 5 laipsniais“, – aiškina G. Valaika.

Jei vėjo nėra, anot meteorologo, faktinė ir jutiminė temperatūros dažniausiai būna labai panašios.

Kada vaikai gali neiti į mokyklą?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad galiojanti tvarka yra aiški ir grindžiama faktine oro temperatūra:

  • esant –20 °C ar žemesnei temperatūrai, į mokyklą gali neiti 1–4 ir 5 klasių mokiniai;

  • esant –25 °C ar žemesnei temperatūrai, į mokyklą gali neiti visų kitų klasių mokiniai.

Tokiais atvejais ministerija gali rekomenduoti organizuoti nuotoliu ugdymą, tačiau sprendimą, ar vaikas eis į mokyklą, visų pirmą priima tėvai.

„Jeigu ryte gyvenamojoje vietovėje yra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė temperatūra, tėvai turi nuspręsti, ar išleisti vaiką į mokyklą, ar ne“, – nurodo ministerija.

Kodėl vis tiek svarbu įvertinti jutiminę temperatūrą?

Nors sprendimai grindžiami faktine temperatūra, tiek ministerija, tiek meteorologai pabrėžia, kad realios sąlygos kelyje į mokyklą gali būti gerokai sudėtingesnės.

„Apsisprendžiant reikėtų įvertinti riziką: atsižvelgti į jutiminę temperatūrą, vaiko kelią iki mokyklos – ar jis eina pėsčiomis, ar turi laukti stotelėje“, – pažymi ŠMSM.

G. Valaika taip pat atkreipia dėmesį, kad vėjas ir drėgmė, ypač pajūryje ar atvirose vietose, gali smarkiai sustiprinti šalčio poveikį.

„Labai daug lemia vėjas, jei jo nėra, juntamoji temperatūra beveik nesiskiria nuo faktinės. Tačiau pučiant stipriam vėjui, ypač rytais, šalčio poveikis jaučiamas gerokai stipriau“, – sako meteorologas.

Kas ir kada gali stabdyti ugdymo procesą?

Ministerija pabrėžia, kad sprendimus dėl ugdymo organizavimo gali priimti ne tik centrinė valdžia.

  • Mokyklos vadovas gali nuspręsti ugdymą organizuoti nuotoliniu ar hibridiniu būdu, taip pat laikinai stabdyti ugdymą 1–2 dienoms.

  • Jei ugdymą reikia stabdyti ilgesniam laikui, sprendimus priima savivaldybė arba švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Ugdymo procesas gali būti koreguojamas ne tik dėl šalčio, bet ir dėl pūgos, stipraus plikledžio ar šildymo sistemos pajėgumų.

Kaip apie sprendimus informuojami tėvai?

Mokyklos vadovas apie ugdymo proceso pakeitimus turėtų informuoti iš anksto, dažniausiai per elektroninį dienyną ar kitą sutartą kanalą.

Svarbu žinoti ir tai, kad jei vaikas vis dėlto atvyksta į mokyklą, ugdymas jam privalo būti organizuojamas vietoje, net jei dalis mokinių mokosi nuotoliu.