Tačiau visų prekių taip nesužymėsi, todėl verslas jau kuris laikas kalbėjo apie būtinybę imtis sisteminių pokyčių siekiant atgrasyti žmones vogti, nes daliai jų tokia veikla yra tarsi darbas.
Kad susirūpinti yra ko, rodo ir statistika – Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, jos nariai 2024 metais fiksavo 37 647 vagysčių, kai 2020 metais vagysčių skaičius siekė 15 213.
Šiuo metu už smulkias vagystes, kai pagrobto turto vertė neviršija 150 eurų, taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 90 iki 400 eurų, tačiau, kaip nurodė Teisingumo ministerija, tai neefektyvu, nes baudos išieškojimas iš tokių asmenų yra problematiškas. Jie dažnai neturi jokių teisėtų pajamų.
Tačiau gali būti, jog tokiems užkietėjusiems vagims jau greitai gali tekti pasieškoti kitos profesinės veiklos.
Ministerija siūlo įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę nuolat vagiantiems asmenims. Siūloma, kad kad asmuo, sistemingai vagiantis nedidelės ar mažesnės vertės turtą, galėtų būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Jei būtų pritarta ministerijos siūlymams, atsirastų ir nauja administracinio poveikio priemonė – pakartotinai vagiantys asmenys, kai nėra pagrindo nustatyti sistematiškumo, galėtų būti neįleidžiami į prekybos vietas (draudimas galiotų nuo vieno mėnesio iki dvejų metų ir tik to juridinio asmens valdomose prekybos vietose).
Tuo atveju, jei iniciatyvai būtų uždegta žalia šviesa parlamente, jie įsigaliotų nuo birželio 1 dienos.
Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė taikoma, kai pavagiama daiktų, kurių vertė viršija 150 eurų.
Vainienė: tai proveržio taškas
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė „Delfi“ sakė, kad siūlymus prekybininkai vertina labai teigiamai, nes Lietuvoje, jos žodžiais, siautėja ilgapirčių gaujos, užsiimančios sistemingomis, etatinėmis vagystėmis. Tokie asmenys realizuoja prekes šešėlinėje rinkoje.
Kaip įvardijo pašnekovė, jie dabar mausto valstybę – visi dirba, o jie ir toliau vaikšto po parduotuves ir vagia.
„Mums labai trūko tokio sisteminio požiūrio, manome, kad tai bus proveržio taškas kovojant su sisteminiais vagimis. Nes net ir žmonėms yra nesaugu būti, kai aplinkui šmirinėja asmenys, kurie ateina į parduotuvę kaip į darbą – vogti. Su užsakymais. Puikiai išmano įstatymus, žino, iki kokios sumos reikia vogti, kad būtų tik administracinė atsakomybė. Juos organizuotai atveža automobiliai, surenka. Tada prekes realizuoja taškuose. Tai yra didelis šešėlinis verslas“, – komentavo R. Vainienė.
Anot R. Vainienės, etatinių vagių Lietuvoje yra apie 400 – jie žinomi tiek policijai, tiek prekybininkams. Dažniausiai asmenys pagaunami su prekėmis, todėl žalos prekybininkai net nepatiria, tačiau pašnekovė akcentavo kitą blogybę – dėl jų apkraunama policija, teismai, tad eikvojami resursai.
„Baudų niekas neišieško, nes tai yra asocialūs asmenys, jie nieko neturi. Ir jie siautėja nebaudžiami. Nebaudžiamumas turi baigtis, todėl mes džiaugiamės, kad ministerija ryžosi šiai iniciatyvai“, – sakė prekybininkų atstovė.
Anot pašnekovės, sistemingo požiūrio į tokius dalykus dabar pasigendama, nes žmogaus negalima bausti du kartus už tą patį, todėl surašius administracinį protokolą nebegalima vagystės sumuoti kartu su kitomis.
„Mes jau dirbame su policija, kad etatiniams vagims nebeformintų administracinio nusižengimo protokolų, o pradėtų sumuoti, grupuoti. Nes tas skaičius greitai susirenka ir tada jau gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Bet tai taikoma fragmentiškai ir net ne Lietuvos mastu, o atskirų teritorinių komisariatų pagrindu. Nes vagių turizmas plečiasi, tai yra rimtas šešėlinis verslas“, – pažymėjo R. Vainienė.
Jau žino, kaip elgtųsi
O kaip veiktų vagių neįleidimas į parduotuves? Prekybininkų atstovės teigimu, būtų galima taikyti analogišką priemonę kaip ir renginiuose. Teismui ar policijai priėmus sprendimą, asmenys, kurie anksčiau buvo blogai pasižymėję, elgėsi chuliganiškai, į juos nėra įleidžiami, suveikus informacijos mainų sistemai.
„Ši priemonė nėra nauja, ji žinoma, tik prekyboje būtų nauja. Nebūtų jokių (veidų – aut. pastaba) skanavimų, pastebėjus tą asmenį parduotuvėje, kurioje jam draudžiama lankytis, būtų paprašyta ją palikti.
Dabar to daryti negalima, nes parduotuvė yra laikoma vieša vieta. Šiaip išprašyti žmogaus negali, kol jis pro kasas neišeina nesusimokėjęs. Gali stebėti, filmuoti, laukti, kol apsivogs, ir tik tada gaudyti. O dabar būtų galima prieiti ir pasakyti: jums galioja tokia ir tokia sankcija, prašome išeiti iš parduotuvės“, – įvardijo R. Vainienė.
Ji abejojo, kad tokiose situacijose gali kilti konfliktų, nes, kaip pabrėžė, kalbama ne apie žmones, kurie į parduotuvę atėjo su intencija apsipirkti. „Manau, kad jie nekels skandalų, jie patys žino, ko ten atėjo. Ateina be kortelių, be pinigų.“
Dundulis: yra kelių kategorijų vagių
„Norfos mažmena“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Dainius Dundulis taip pat teigiamai vertino iniciatyvas. Jis išskyrė, kad esama kelių kategorijų ilgapirščių.
„Tai yra asocialūs asmenys, kurie tą daro ne visai profesionaliai, bet yra ir profesionalių vagių, kuriems tai yra kaip veiklos sritis, darbas. Tokiems (pakeitimai – aut. pastaba) darys poveikį, o asocialiems jokio poveikio nebus, jiems viskas vienodai. Aišku, yra ir atsitiktinių žmonių, kuriems tuo metu taip susišvietė, bet po to, kai būna pagauti, jie galimai taip daugiau nebedaro“, – kalbėdamas su „Delfi“ svarstė D. Dundulis.
Tiesa, jis vylėsi, kad institucijos pateiks daugiau informacijos apie kontrolės mechanizmą dėl tokių asmenų neįleidimo į prekybos vietas.
„Aš visą laiką siūliau, kad būtų duomenų bazė, kur su šiuolaikinėmis priemonėmis gali atrinkti. Tarkime, parduotuvė ar saugos tarnyba gauna signalą, kad įėjo žmogus, kuris prieš tai padarė tą ir tą“, – nurodė pašnekovas.
Antraip prekybos vietose gali kilti konfliktų, kaip buvo per pandemiją, kai žmonės buvo prašomi turėti galimybių pasus, dėvėti kaukes, svarstė verslininkas.