Paslydusi lauke reikalauja atlyginti žalą: „Kaip dar niekas neužsimušė?“

Prieš porą dienų nuo itin slidžių laiptų nukritusi ir ranką susilaužiusi vilnietė Neringa naujienų portalui tv3.lt pasiskundė, kad dabar bent apie mėnesį negalės dirbti, todėl neteks pajamų ir turės gyventi iš kur kas mažesnės nedarbingumo išmokos:

„Tie laiptai įeinant į daugiabutį buvo be galo slidūs, neįsivaizduoju, kaip nuo jų dar niekas neužsimušė. Jokio smėlio, jokios druskos, nieko nepabarstyta. Tai kieno čia tada kaltė? Į ką man kreiptis? Kas man atlygins žalą, patirtus skausmus?“

Kas kaltas, jei asmuo paslysta ir susižaloja?

Teisininkės ir mediatorės Raimondos Joskaudienės teigimu, jei aplinka buvo tinkamai prižiūrėta, o žmogus tiesiog neatsargiai paslydo, paprastai laikoma, kad už savo traumą atsakingas pats praeivis, kol neįrodyta kieno nors kito kaltė.

Jos aiškinimu, kaltininku gali būti pripažintas tas asmuo (ar įstaiga), kuris buvo atsakingas už priežiūrą, bet neįvykdė savo pareigos pasirūpinti saugia aplinka, pvz., nenuvalė šaligatvio, laiptų, nepažymėjo slidžios dangos ir pan.

Tačiau pačiam nukentėjusiajam tenka pareiga įrodyti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai (pvz., nevalytas kelias), kad dėl to kilo žala ir kad būtent tie veiksmai (neveikimas) nulėmė traumą.

Anot teisininkės, nukentėjus galima reikalauti, kad atsakingas asmuo atlygintų tiek turtinę žalą (gydymo išlaidas, sugadintų daiktų vertę, negautas darbo pajamas ir pan.), tiek neturtinę žalą (skausmą, dvasinį sukrėtimą).

Tačiau reikalavimai turi būti pagrįsti – be patikimų įrodymų (liudytojų parodymų, nuotraukų, medikų išrašų, meteorologinių duomenų apie slidumą ir pan.) byla gali būti pralaimėta.

„Pvz., buvo atvejis, kai parduotuvėje paslydusi moteris teisminiu keliu prašė priteisti apie 735 eurus turtinės žalos ir net apie 9 940 eurų negautų pajamų dėl nedarbingumo.

Tačiau moteris neįrodė, kad per darbingumo laikotarpį būtų gavusi minėtą sumą, tad jos reikalavimas atlyginti prarastas pajamas nebuvo patenkintas“, – pasakojo pašnekovė.

Žalos atlyginimas po traumos – kur kreiptis?

R. Joskaudienė vardijo, kad už traumą paslydus atsakingas paprastai būna tas, kuris turi prižiūrėti tą kelią ar teritoriją. Pvz.:

savivaldybė yra viešųjų gatvių ir šaligatvių savininkė, todėl nevalyti miesto šaligatviai ar apledėję keliai yra jos (ne samdytų kelininkų) atsakomybė;
privačios įmonės ar asmenys būna atsakingi, jei asmuo susižaloja būdamas jų privačioje teritorijoje, pvz., prekybos centro kieme, įmonės teritorijoje esančiame takelyje, degalinės aikštelėje ar pan.;
daugiabučio namo bendrija ar administratorius atsako, jei slidus takelis ar laiptai priklauso daugiabučiui.

„Kaip sužinoti, į ką kreiptis? Visų pirma, verta išsiaiškinti, kam priklauso ta vieta, kurioje paslydote. Tai galima padaryti peržiūrėjus informacinius ženklus (pvz., parduotuvių, įstaigų teritorijose dažnai nurodyta, kas valdo teritoriją), pasiteiravus namo administratoriaus arba pažiūrėjus registrų duomenis dėl žemės sklypo.

Jei tai – miesto šaligatvis ar kelias, adresuokite pretenziją savivaldybei. Jei tai – komercinės paskirties teritorija, kreipkitės į tos įmonės valdytoją“, – patarė teisininkė.

Ji paminėjo, kad įmonės dažnai būna apsidraudusios, tad kartais kompensaciją pasiūlo geranoriškai. Tačiau, jei galimai kaltas asmuo žalos atlyginti nesutinka, nukentėjusysis gali kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu ir reikalauti visų patirtų nuostolių atlyginimo.

„Kiek realu laimėti bylą? Tokios bylos nėra labai dažnos, nes nukentėjusieji neretai susitaiko su trauma kaip „nelaimingu atsitikimu“ arba nedrįsta bylinėtis dėl įrodinėjimo naštos.

Vis dėlto teisinė praktika kinta nukentėjusiųjų naudai – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išaiškinus savivaldybių atsakomybę už nevalytus kelius, atsirado aiškesnis pagrindas reikšti ieškinius“, – paminėjo R. Joskaudienė.

Žiema sostinėje 2026 m. (nuotr. D. Labutis/ J. Elinskas)

(39 nuotr.) Lietuvoje 2026 m. (nuotr. Elta)” loading=”lazy”/>

Žiema Lietuvoje 2026 m. (nuotr. Elta)

Kokio dydžio išmoką už traumą moka draudimas?

Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius pastebi, kad dėl neįprastai šaltų orų vien per pirmas 3 šių metų savaites buvo registruota virš 220 traumų dėl paslydimų.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, didžiausios šiais metais išmokėtos kompensacijos suma siekia 1,6 tūkst. eurų.

Tuo metu vidutinė paslydimų traumų kompensuojama suma sudaro 338 eurus. O bendra išmokėta tokių žalų suma jau viršijo 66 tūkst. eurų.

S. Abraškevičius atkreipė dėmesį, kad dažniausiai traumas patiria 50–70 metų amžiaus asmenys.

Dažniausiai tai būna kaulų lūžiai, išnirimai, minkštųjų audinių ir vidaus organų pažeidimai. O patempimai sudaro bene trečdalį visų traumų.

Kaip skaičiuojama draudimo išmoka dėl traumos?

S. Abraškevičiaus teigimu, jei paslydus ar pargriuvus patiriama trauma, žala išmokama pagal pasirinktą Asmens draudimą.

Bendrovės atstovas paminėjo, kad draudžiantis minėtu draudimu galima pasirinkti ir daug kitų papildomų ligų, pvz., draustis dėl vėžio, infarkto, erkinio encefalito, mirties dėl nelaimingo atsitikimo ir pan.

Klientams gali būti padengiamos psichologinės pagalbos ar plastinės operacijos išlaidos, taip pat galima gauti papildomą išmoką už kiekvieną dėl traumos ligoninėje ar nedarbingume praleistą dieną.

S. Abraškevičiaus aiškinimu, drausdamiesi Asmens draudimu ir pasirinkdami kaulų lūžius bei išnirimus klientai pasirenka bendrą draudimo sumą, pvz., 10 tūkst. eurų.

„Įvykus nelaimingam atsitikimui, išmokos dydis priklauso nuo nustatyto išmokos procento. Pvz., lūžus dilbio kaului, bus išmokėta 5 proc. draudimo sumos (500 eurų), jei tuo pat metu lūžo du dilbio kaulai, išmoka jau sieks 1 tūkst. eurų.

Per metus išmokėtos išmokos už visas patirtas traumas suma neturi viršyti draudimo liudijime nustatytos draudimo sumos, pagal šį pavyzdį – 10 tūkst. eurų“, – komentavo specialistas.

Jis neatsakė, kiek toks draudimas kainuoja, tik paminėjo, kad kaina priklauso nuo daugybės individualių faktorių, tad gali svyruoti keliolikos eurų per mėnesį intervale.

Kada dėl traumos „Sodra“ skiria didesnę išmoką?

„Sodra“ primena – jei asmuo patiria traumą vykdamas į darbą ar grįždamas iš jo, toks nelaimingas atsitikimas gali būti laikomas draudžiamuoju.

Tokiu atveju žmogui skiriama didesnė ligos išmoka nei įprastos ligos atveju – mokama 77,58 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoka, kai tuo metu įprastos ligos atveju ji siekia tik 62,06 proc.

Ją nuo pirmos nedarbingumo dienos moka „Sodra“. Tačiau minėta išmoka neskiriama, jei nustatoma, kad:

trauma nebuvo susijusi su darbu;
žmogus tyčia siekė sukelti nelaimingą atsitikimą;
trauma patirta dėl nusikalstamos veikos, su darbu nesusijusios ligos ar savavališkai dirbant savo interesais.

Tokie įvykiai tiriami darbdavio ar Valstybinės darbo inspekcijos, o galutinį sprendimą priima „Sodra“.

Paslydusi lauke reikalauja atlyginti žalą: „Kaip dar niekas neužsimušė?“

Tags: