Tiesiant vėžę tarp Kauno ir Vilniaus turėtų būti nusavinta 2,5 tūkst. sklypų, kurių bendras plotas siekia 1,7 tūkst. hektarų.
Be to, planuojama visuomenėms poreikiams paimti 467 pastatus, iš kurių gyvenami – 83, rašoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte dėl „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius infrastruktūros vystymo.
Tačiau dėl 467 pastatų protestai nevyksta, nors gyventojai, kurie patenka į nustatytą zoną, nėra patenkinti.
Tuo metu Kapčiamiestyje, kur dėl planuojamo poligono bus išpirkta 13 sodybų (kitos – jei norės patys gyventojai) vyksta didžiuliai protestai, o viešojoje erdvėje – informacinis karas, skleidžiant melagingą informaciją apie neva iš namų išvaromus žmones.
Jasiukevičius: tai yra nedovanotinas VSD ir kontržvalgybos prasileidimas
Į skirtumą tarp dviejų didelių projektų ir kodėl vienas susilaukia pasipriešinimo, o kitas – ne, dėmesį atkreipė visuomenininkas, laidų vedėjas Šarūnas Jasiukevičius.
„Rail Baltica – išpirkta 2500 sklypų, Kauno LEZ – išpirktas beveik visas kaimas, Vilniaus, Kauno, Panevėžio aplinkeliai. Kaunas – Varšuva magistralė…
Kur protestai dėl sengirių, šventos protėvių žemelės ir šventų baidarių?
Nėra ir nebus. Nes tai nėra strategiškai Lietuvos saugumui svarbūs projektai“, – feisbuke rašo jis.
Gyvoji grandinė Kapčiamiestyje
(9 nuotr.) 
Kapčiamiestyje šimtai žmonių sustojo į gyvą grandinę (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)
Gyvoji grandinė Kapčiamiestyje (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)
Gyvoji grandinė Kapčiamiestyje (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)
Gyvoji grandinė Kapčiamiestyje (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)
Gyvoji grandinė Kapčiamiestyje (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)
Gyvoji grandinė Kapčiamiestyje (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)
Gyvoji grandinė Kapčiamiestyje (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)
Gyvoji grandinė Kapčiamiestyje (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)
Gyvoji grandinė Kapčiamiestyje (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)
Š. Jasiukevičius primena, kad Kapčiamiestyje valstybė privalomai išpirks 13 sodybų – tai yra beveik 36 kartus mažiau pastatų nei ketinama išpirkti dėl „Rail Baltica“ projekto. Iš tų 13 sodybų tik viena yra gyvenama.
„Likusios apleistos arba naudojamos tik laisvalaikiui. Tačiau protestams mobilizuotas visas Lietuvos vatnikynas“, – komentuoja visuomenininkas.
Tad Š. Jasiukevičius kelia klausimą, kas yra tikrieji protesto prieš Kapčiamiesčio poligoną iniciatoriai. Ir pats atsako:
„Tie patys, gerai žinomi antivalstybininkai, rusijos palaikytojai, kovotojai už Ukrainos pasidavimą: švenčionienės, celofanai, janutienės, orlauskai, ragelskiai, jonaičiai, vidai ar tomai, olgos movčan (olivijos krasnickienės), kelertai ir kitas moralinis šiukšlynas. Neabejoju, kad dalyvautų ir Paleckis, jei nesėdėtų kalėjime.“
Todėl ši situacija, anot Š. Jasiukevičiaus, yra viena sėkmingiausių Rusijos psichologinių operacijų Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo, o tam įvykti leido dvi Lietuvos žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departmentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD).
„Ir tai yra nedovanotinas VSD ir Antrojo kontržvalgybos departamento prasileidimas. Labai tikiuosi, kad bent jau suregistravo tuos „protestuotojus“ . Ateityje tikrai prireiks“, – rašo Š. Jasiukevičius.
Kodėl protestuojama dėl poligono, bet ne dėl geležinkelio?
Š. Jasiukevičiaus manymu, daugelio protestuojančiųjų prieš poligoną tikslas yra pakenkti valstybei.
„Visą laiką yra vienokie ar kitokie su valstybe susiję klausimai. Jeigu reikia pakenkti valstybei, tai jie visą laiką ranką kelia ir pasisako. O čia yra labai svarbus klausimas, jie tikrai negali praleisti progos“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja jis.
Visgi kodėl niekas neprotestuoja prieš „Rail Baltica“ projektą, nors jo reikmėms planuojama paimti kur kas daugiau žmonių turto?
Anot Š. Jasiukevičiaus, nors geležinkelio vėžė taip pat svarbus strateginis objektas, jis nėra gynybinis. Antra, geležinkelis neis per Suvalkų koridorių, o Kapčiamiesčio poligonas bus būtent šalia jo.
„Mano požiūriu, tai mūsų valstybės vieta, kurią reikia stiprinti, nes per ten mus pasiektų mūsų sąjungininkų pagalba“, – sako Š. Jasiukevičius.
„Juo labiau, kad baltarusiai kitoje pusėje yra pasistatę Gožos poligoną ir kartu su rusais rengia Lietuvos puolimo pratybas būtent iš tos pusės – per Suvalkų koridorių. Taigi čia jau daugiau negu akivaizdu, kam yra naudingi tie visi protestai“, – kalba jis.
Pašnekovo nuomone, visas šis ažiotažas dėl Kapčiamiesčio poligono yra sukurtas dirbtinai, o prie to daugiausiai „dirbo“ provokatoriai.
„Tiesiog yra keli influenceriai, kurie skiria labai daug laiko, labai stengiasi kiršint žmones ir kalba ne faktais, o emocijomis, kad paveiktų tas auditorijas“, – įžvalgomis dalijasi Š. Jasiukevičius.
„Aš manau, pirmas dalykas – visi tie žmonės, kurie kiršina ir bando aktyvinti tas auditorijas, jiems pirmiausia turėjo būti pritaikytas įstatymas. Lietuvoje turime įrankius ir įstatymus, kurie sako, kad prieš valstybę veikti negalima. Ir jeigu mes matome, kad yra objektas valstybinės svarbos ir yra žmonės, kurie bando sutrukdyti tam objektui atsirasti, tai yra absoliučiai veikimas prieš valstybę“, – sako jis.
Už sklypus žada sumokėti
Dėl „Rail Baltica“ europinės vėžės statybų planuojant nusavinti maždaug 2,5 tūkst. žemės sklypų, susisiekimo viceministras sako, kad turto savininkams bus atlyginta ne mažesne nei rinkos verte, tačiau dėl moralinės žalos kompensavimo pažadų kol kas nedalija.
„Yra daromi du turto vertinimai: atkuriamosios ir realios rinkos vertės ir kuri yra didesnė suma, žmogui būtinai šita suma bus išmokama“, – antradienį LRT radijui kalbėjo Roderikas Žiobakas.
Jis aiškino, kad atkuriamoji turto vertė nustatoma masinio vertinimo metu, kurį atlieka Registrų centras, tuo metu rinkos vertę nustato nepriklausomi turto vertintojai.
Tuo metu moralinės žalos atlyginimas, R. Žiobako teigimu, yra „naujas elementas“, atsiradęs diskusijose dėl atlyginimo žmonėms už turto nusavinimą būsimo Kapčiamiesčio poligono teritorijoje.
„Naujas elementas atsiradęs kaip moralinė žala, tai mes jį tikrai stebėsim. „Rail Balticos“ projektas, nors siejamas su karinės technikos vežimu, iš esmės atliepia civilinius, verslo, socialinius poreikius. Mes stebėsim, kaip pavyks Krašto apsaugos ministerijai (KAM) susitarti su Kapčiamiesčio bendruomene ir tikrai stebėsime šitą dedamąją (moralinę žalą – BNS)“, – aiškino R. Žiobakas.
Viceministras pabrėžė, kad žemės paėmimo procedūros „Rail Baltica“ ruože Kauno ir Jonavos rajonuose prasidės dar šiemet.
Per ateinančius dvejus metus numatoma visuomenės reikmėms paimti apie 279 esančius žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro apie 447 ha. Susisiekimo minsiterija jau registravo tokį projektą, jį turi patvirtinti Vyriausybė.
Šių sklypų paėmimo procedūras už 1,43 mln. eurų (be PVM) vykdys inžinerijos paslaugų bendrovė „Tyrens Lietuva“.
Sklypus kitose savivaldybėse, esančiose tarp Kauno ir Vilniaus (Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų, Vilniaus miesto ir rajono sav.), planuojama paimti atskiru Vyriausybės sprendimu nuo 2028 m.
Gyventojai nepatenkinti, bet neprotestuoja
Trakų rajono Kariotiškių bendruomenės pirmininkė Virginija Semenkovienė teigia, kad žmonės yra informuoti apie žemės nusavinimą, tačiau tuo yra nepatenkinti.
„Žmonės yra informuoti, tiktai yra nepatenkinti, pikti. Kiekvienas įgijęs tą sklypą gyvena, prižiūri jį. (…) Prižadėta, kad žmonėms bus sumokėta šios dienos rinkos kaina, bet ten žmonės įdėję savo pinigų (į turtą – BNS)“, – LRT radijui teigė bendruomenės pirmininkė.
Tuo metu Kapčiamiestyje sausio 24 d. suorganizuotas protestas dėl planuojamo steigti poligono. Palaikyti poligonui besipriešinančių gyventojų žmonės atvyko ir iš kitų miestų, Lenkijos.
Protestuotojai susikibo į 8 kilometrų eilę.
Kai kurie į protestą prieš valdžios planus atėjo su vėliavomis, lietuviška atributika – trispalvės šalikais. Laikė plakatus su užrašais: „Karo kurstymui – ne, taikos palaikymui – taip“, taip pat – „Ne – poligonui Kapčiamiestyje“.
Primename, kad planuojamas Kapčiamiesčio poligonas turėtų užimti beveik 15 tūkstančių hektarų plotą. Valdžia privalomai išpirks 13 sodybų, kurios patenka į raudonąją – šaudymo – zoną.
Tiesa, iš tų 13 sodybų tik viena yra nuolat gyvenama. Kitas gyventojai kadaise nusipirko kaip vasarnamius.
Kitų 90 sodybų, kurios patenka į mokomąją zoną, savininkai galės rinktis – parduoti savo sklypus valstybei ar gyventi su kariuomene pašonėje.
Ieško, kaip atlyginti moralinę žalą Kapčiamiestyje
Skaičiuojant, kiek pinigų turi būti sumokėta Kapčiamiesčio gyventojams, greičiausiai bus imamos atkuriamosios vertės arba rinkos kainos, o ne nekilnojamojo turto vertės, nurodytos Registrų centre.
Visgi dažnas Kapčiamiesčio gyventojas kelia klausimą, ar valstybė kompensuos ne tik turto, bet ir moralinę sodybų vertę. Žmonės aiškina, kad šios sodybos buvo pastatytos jų protėvių ir su tokiu turtu yra skaudu atsisveikinti.
Valdžia patikina, esą ieško sprendimų, kaip kompensuoti ne tik turtinę, bet ir moralinę žalą.
„Esu patikintas, kad bus galima sukurti mechanizmą“, – anksčiau komentavo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Tik reikės labai aiškiai identifikuoti, kas yra moralinė žala: ar tai yra trečia karta, gyvenanti toje pačioje sodyboje, ar asmuo, įsigijęs turtą prieš metus ir siekiantis jį parduoti? Šitą aiškiai apibrėšime ir tada ištransliuosime, kaip tai mechanizmas veiks“, – kalbėjo jis.
Visgi problema – įvardyti, kas patiria didžiausią moralinę žalą: sodyboje gyvenanti trečia giminės karta ar naujakuriai, neseniai čia nusipirkę sodybas?
„Čia teisininkai ir įvertina, kad paskui vėl neatsirastų kažkokių tai vieno asmens ar kelių asmenų spekuliacijų. Teisininkai turi labai tiksliai ir aiškiai sudėlioti, kaip mes vertiname kiekvieną situaciją“, – sakė ministras.
Sprendimą Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, steigti poligoną, pernai sausį priėmė Valstybės gynimo taryba (VGT). Šiai idėjai dar turi pritarti Seimas.
Sklypų savininkams nesutikus – teismas?
Naujienų portalui tv3.lt dar pernai advokatė Loreta Selilionė komentavo, kad galimi ginčai dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, t.y. kai yra vykdomi ypatingos valstybinės svarbos projektai, yra gana dažni.
Tokiu atveju, pasak advokatės, dažniausiai gyventojai bylinėjasi ne siekiant paneigti pagrindą turto paėmimui visuomenės poreikiams, o dėl per mažos piniginės kompensacijos už nuosavybės praradimą.
L. Selilionė atkreipia dėmesį, kad turto savininkui už visuomenės poreikiams paimamą turtą privalo būti teisingai atlyginta, o teismuose turto savininkai neretai turi realių šansų padidinti siūlomos kompensacijos dydį.
„Žemės savininkui atlyginama ne tik žemės sklypo vertė, bet ir šioje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, kiti nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
Tačiau įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų bei neturtinės žalos atlyginimo“, – kalbėjo advokatė L. Selilionė.
Advokatė taip pat dar kartą primena, kad kompensacijos dydis tokiu atveju nustatomas atliekant individualų turto rinkos vertinimą ir yra vėliau įrašomas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, kurį turto savininkui siūloma pasirašyti per 30 dienų.
„Šiam to nepadarius, pavyzdžiui, dėl to, kad netenkina nustatyta kompensacijos vertė, projektą įgyvendinanti institucija per 60 dienų turi kreiptis į apygardos administracinį teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Tuomet teisme nagrinėjamas ne tik šio akto teisėtumas, bet ir paimamo turto rinkos vertė, kuriai nustatyti paprastai atliekama teismo ekspertizė ir ji galutinai nustatoma teismo sprendimu.
Tokio pobūdžio byloms taikomi sutrumpinti nagrinėjimo terminai (iki 3 mėn. per abi instancijas), tačiau tik ginčo dalyje dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo, kad užtrukus ginčui dėl kompensacijos dydžio, tai netrukdytų pradėti vykdyti ypatingos valstybinės svarbos projektus“, – kalbėjo advokatė.
Ginčai dėl žemės: kada valstybė gali ją paimti?
Ginčai dėl privačios žemės nusavinimo vyksta neretai. Vienas iš tokių – dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant „Via Baltica“ projektą.
Tokį ginčą 2025 m. sausio 29 d. išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) . Ginčas dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams kilo tarp Susisiekimo ministerijos ir kai kurių gyventojų.
Viskas prasidėjo 2013 m., kai Seimas pripažino „Via Baltica“ transporto koridoriaus projektą kaip ypatingos valstybinės svarbos ir paskyrė Susisiekimo ministeriją šį projektą įgyvendinanti.
Ministerija vykdydama planą atitinkamai pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Dėl šių priežasčių Ministerija kreipėsi į atsakovus – gyventojus, kurių sklypai patenka į „Via Baltica“ darbų zoną. Šie žmonės per nustatytą terminą nepasirašė aktų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, taigi nesutiko su atlyginimu už paimamus žemės sklypus. Ginčas persikėlė į teismą.
Šis paaiškino, kad pagal Konstituciją visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti.
Svarbu, jog nuosavybė gali būti paimama tik kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant.
„Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai <…> – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui.
Pagal Konstituciją, paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas“, – 2025 m. sausio 30 d. buvo rašoma LVAT pranešime.
Teismas nusprendė, kad Susisiekimo ministerija, paimdama žemę visuomenės poreikiams, t. y. magistralinio kelio rekonstrukcijai, nepažeidžia įstatymų.
„Nutartyje nuspręsta tenkinti Susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo tvirtinimo įgyvendinant magistralinio kelio rekonstrukciją (ypatingos valstybinės svarbos projektą).
LVAT konstatavo, jog Susisiekimo ministerijos aktų turinys ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog administraciniai aktai atitinka tokio pobūdžio aktams keliamus reikalavimus. Todėl pripažinta, jog ginčo žemės sklypo dalis gali būti paimama visuomenės poreikiams“, – rašė LVAT.