Naujausia Inovacijų agentūros analizė rodo, kad su moksliniais tyrimais, technologijomis ir inovacijomis susiję sektoriai 2024 m. sukūrė 5,26 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Per pastarąjį dešimtmetį šių prioritetinių sektorių indėlis išaugo beveik keturis kartus ir šiandien sudaro 13,1 proc. visos Lietuvos ekonomikos.
Duomenys atskleidžia, kad didžiausią apyvartą generuoja naujų gamybos procesų ir technologijų sritis – 2,1 mlrd. eurų. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius sukuria 1,7 mlrd. eurų, o sveikatos technologijos ir biotechnologijos – 1,5 mlrd. eurų pridėtinės vertės.
„Lietuvos ekonomika pamažu keičia savo struktūrą – vis didesnę jos dalį sudaro veiklos, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę ir konkuruoja tarptautinėse rinkose. Technologijos leidžia augti ne kiekiu, o kokybe: didinti produktyvumą, kurti gerai apmokamas darbo vietas ir stiprinti Lietuvos pozicijas globalioje ekonomikoje. Todėl investicijos į technologijas ir inovacijas yra ilgalaikis sprendimas, kuris duoda grąžą ne tik verslui, bet ir visai šaliai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Pažangios gamybos ir IT sprendimai
Didžiausią sumaniosios specializacijos kuriamos vertės dalį sudaro pažangi gamyba – nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos. Čia kuriami sudėtingi pramoniniai sprendimai: lazerinės ir fotonikos technologijos, automatizuotos gamybos linijos, elektronikos komponentai.
Greta sparčiai auga informacinių technologijų sprendimai – dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, daiktų interneto sistemos, kuriamos orientuojantis į tarptautines rinkas.
Sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityje augimą lemia molekulinės technologijos, diagnostikos sprendimai, medicinos prietaisai ir laboratorinė įranga. Šios veiklos reikalauja didesnių investicijų ir ilgesnio kūrimo ciklo, tačiau tuo pačiu sukuria didesnę galutinio produkto vertę.
Valstybės parama inovacijoms
Šių krypčių plėtrą palaiko valstybės finansuojami projektai, orientuoti į naujų produktų kūrimą, prototipų vystymą, bandomąją gamybą ir technologijų testavimą realiomis sąlygomis. Dalis projektų įgyvendinama kartu su mokslo institucijomis, taip sudarant sąlygas įmonėms greičiau pereiti nuo idėjos prie rinkai parengto produkto.
Pasak Inovacijų agentūros laikinojo vadovo Pauliaus Kamaičio, inovacijų skatinimo priemonės duoda apčiuopiamą poveikį – įmonės, dalyvavusios ankstesnio ES finansavimo laikotarpio priemonėse, šiandien pasiekia geresnius finansinius rezultatus, jų pajamos augo 15–23 proc.
„Matome aiškų ryšį tarp investicijų į technologijų kūrimą ir įmonių rezultatų. Projektai, kurie leidžia kurti naujus produktus ir išbandyti technologijas, tiesiogiai virsta didesnėmis pajamomis ir stipresnėmis pozicijomis tarptautinėse rinkose“, – teigia Inovacijų agentūros l. e. p. vadovas P. Kamaitis.
Inovacijų agentūros duomenimis, aukštųjų technologijų sričių augimas atsispindi ir eksporto rodikliuose. 2025 m. pirmus tris ketvirčius aukštųjų technologijų prekių ir žinioms imlių paslaugų dalis lietuviškos kilmės eksporte siekė 26,4 proc., kai prieš metus sudarė 22 proc. Augimą daugiausia lėmė elektronikos, telekomunikacijų įrangos, mokslinių prietaisų ir elektros įrenginių eksportas.