Sausio 26 – vasario 1 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 24 proc., nuo 156 Eur / MWh iki 193 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 203 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę šalčiai ir toliau lėmė suvartojimo ir elektros kainų augimą, o vidutinė savaitės kaina buvo didžiausia nuo 2025 m. vasario vidurio. Ši žiema priminė, kad elektros rinkoje orų nenuspėjamumas daro itin didelę įtaką ne tik dėl vėjo ar saulės gamybos pokyčių, tačiau ir dėl poreikio šuolių. Daugiausia tai lemia šildymo prietaisų efektyvumo mažėjimas itin žemose temperatūrose.
Pavyzdžiui, sekmadienį 10:45–11:00 elektros vartojimas Lietuvoje siekė 2377 MW ir pralenkė net kelių praėjusios savaitės darbo dienų pikus. O šiandien, pirmadienį, panašu, fiksuosime naują suvartojimo rekordą. Tačiau tai ne tik iššūkis, bet ir galimybė rinkos dalyviams, ypač tiems, kurie gali reaguoti į kainas valdydami savo vartojimą ar gamybą ir iš to užsidirbti“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 2 proc. nuo 347 GWh iki 353 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 67 proc. elektros energijos poreikio*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 236 GWh elektros energijos – 1 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 238 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba mažėjo 18 proc. nuo 146 GWh iki 119 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba augo 30 proc. nuo 60 GWh iki 78 GWh. Hidroelektrinės pagamino 17 GWh, o kitos elektrinės gamino 21 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 51 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 33 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Bendras importo kiekis mažėjo 6 proc. nuo 157 GWh iki 148 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 78 proc. elektros importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 12 proc. iš Latvijos, o likę 11 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos augo 45 proc. nuo 27 GWh iki 39 GWh. 78 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 22 proc. į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 26 proc. Lenkijos kryptimi ir 58 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 98 proc. Lietuvos kryptimi.