Buvusios konservatorių Vyriausybės pozicija buvo aiški – jokių politinių pokalbių su A. Lukašenkos režimu. Tik spaudimas ir sankcijos. To paties prieš kelis mėnesius laikėsi ir dabartinė socialdemokratų valdžia.
Dabar oficiali Lietuvos pozicija dėl sankcijų nesikeičia.
„Kol kas Lietuvos pozicija yra labai aiški – sankcijų pratęsimas yra reikalingas“, – teigė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Tačiau kalbant apie galimas politines derybas, retorika tapo atsargesnė. Pasak socialdemokratų, šiuo metu tokie pokalbiai neplanuojami, tačiau situacija gali keistis.
„Sutikime, kad mes turbūt negalėjome prognozuoti, kad JAV su Baltarusija bičiuliausis, bet mes šiandien matome, kad situacija yra tokia“, – aiškino Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Užsienio reikalų ministras ragina nebedaryti dramos.
„Čia ne tai, kad pats šnekėjimas ar nešnekėjimas yra kažkoks Rubikonas – perlipi ar neperlipi kažkokią raudoną liniją. Svarbu, su kuo tu ateini ir ką turi rankose“, – sakė Kęstutis Budrys.
Anot jo, deryboms būtina tinkamai pasiruošti ir užsitikrinti partnerių paramą.
„Pasidarykime sau sąjungininkų ratelį, pasidarykime tuos įrankius. Mes juos darome. Esame teisingoje kryptyje. Ir taip, taškus reikės kažkada sudėliot“, – teigė jis.
Opozicija sako – vien svarstymai apie derybas siunčia signalą Minskui, kad spaudimas veikia.
„Ryšių užmezgimas ar stiprinimas su Lukašenka, kuris yra Putino marionetė, mus stato į silpną padėtį“, – kritikavo Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Diskusijas dar labiau pakurstė prezidento pasisakymas apie iš Baltarusijos į Lietuvą skrendančius balionus.
„Kol bent vienas balionas iš Baltarusijos pusės skris į Lietuvą, mes būsime visiškai užsiblokavę šiuo klausimu. Ir niekas pasaulyje mūsų nuomonės nepakeis“, – tvirtino šalies vadovas.
Ekspertai neabejoja, kad derybų atveju Minskas pirmiausia siektų atnaujinti trąšų tranzitą per Lietuvą. Nors JAV sankcijos šiam sektoriui švelninamos, Europos Sąjungos ir Lietuvos ribojimai vis dar galioja.
„Mano dabar turimais duomenimis, sankcijos bus pratęstos. Todėl nereikėtų kalbėti, kas būtų, jeigu būtų“, – pabrėžė J. Olekas.
Yra nerimaujančių, kad sėdus prie derybų stalo su A. Lukašenkos režimu Lietuva galėtų pralaimėti ne tik politiškai, bet ir finansiškai.
Bendrovė „Belaruskalij“ yra pateikusi ieškinį prieš Lietuvą, siekdama įrodyti, kad trąšų tranzitas buvo uždraustas neteisėtai. Iš Lietuvos reikalaujama apie 12 mlrd. eurų žalos atlyginimo. Ekspertai įspėja – jei dabar Lietuva švelnintų savo poziciją, Baltarusija tai galėtų panaudoti kaip argumentą, jog ankstesni sprendimai buvo klaidingi.
„Per šiuos metus Lietuva daug kur susilpnėjo kalbant apie užsienio politiką ir ypač santykyje su Baltarusija. Ir Svetlanos Cichanouskajos išprašymas iš Lietuvos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu A. Lukašenka ir toliau sulaiko Lietuvos vežėjų vilkikus bei jau kelis mėnesius reikalauja, kad politines derybas pradėtų užsienio reikalų viceministrai.
„Čia ne pats faktas, kas su kuo kalbasi. Mes kalbamės su jais labai dažnai, beje. Ir kalbėjomės visai neseniai – vakar užvakar, išsikvietę Baltarusijos atstovą dar kartą paaiškinome, kaip mes vertiname jų veiklą“, – aiškino K. Budrys.
Šiuo metu kontaktai tarp Lietuvos ir Baltarusijos institucijų vyksta pasienio tarnybų bei kariuomenių lygiu. Lietuva pabrėžia, kad tai – techninio, o ne politinio pobūdžio bendravimas.