Vašingtonas siekia atsverti Maskvos įtaką šiose trijose šalyse, kuriose yra Rusijos karinio personalo, skelbia BBC.
„Vyriausiasis biuro pareigūnas Nickas Checkeris vyksta į Bamaką, kad išreikštų Jungtinių Valstijų pagarbą Malio suverenitetui ir norą nustatyti naują dvišalių santykių kursą bei įveikti praeities klaidas. Jungtinės Valstijos tikisi aptarti tolesnius žingsnius, kaip stiprinti JAV ir Malio bendradarbiavimą ir konsultuotis su kitų regiono šalių vyriausybėmis, įskaitant Burkina Faso ir Nigerį, dėl bendrų saugumo ir ekonominių interesų“, – pranešė Valstybės departamentas.
Šis pareiškimas rodo, kad Baltųjų rūmų politika Sahelio šalių atžvilgiu iš esmės pasikeitė, rašo BBC. Valstybės departamentas neužsimena apie ilgalaikį JAV susirūpinimą dėl demokratijos ir žmogaus teisių šiose valstybėse, todėl akivaizdu, kad Baltiesiems rūmams nerimo nekelia tai, jog režimai atmeta Europos konstitucinės renkamos civilinės valdžios modelį.
Pareiškimas apie JAV pagarbą Malio suverenitetui turės atgarsį Bamake ir sąjungininkų sostinėse, kur kariniai lyderiai sustiprino savo populiarumą paliesdami panafrikietiškas temas ir atmesdami Prancūziją kaip buvusią kolonijinę galybę, skelbia BBC.
Trumpas nori Rusijos „draugų“
D.Trumpo administracija susirūpinusi, kad Rusija neliktų vienintele Malio, Nigerio ir Burkina Faso išorės saugumo partnere, rašo britų transliuotojas. Kitaip nei Vakarų Afrikos regioninis blokas ECOWAS, Europos Sąjunga ir ankstesnio JAV prezidento Joe Bideno administracija, dabartiniai Baltieji rūmai nemano, kad Rusijos karinis buvimas kelia grėsmę regiono stabilumui ar žmogaus teisėms.
JAV politikos pokyčiai taip pat aiškinami Vašingtono susirūpinimu dėl ilgalaikės grėsmės saugumui, kurią kelia šiuo metu Sahelyje veikiančios džihadistų grupuotės.
Amerika buvo sustabdžiusi bendradarbiavimą
JAV sustabdė karinį bendradarbiavimą su Maliu, Nigeriu ir Burkina Fasu po to, kai 2020-2023 m. po perversmų šiose šalyse valdžią perėmė karinės chuntos. Naujosios Sahelio šalių valdžios institucijos nutraukė karinį bendradarbiavimą su Prancūzija ir kreipėsi pagalbos į Rusiją. Maskva tuo pasinaudojo, kad padidintų savo įtaką regione.
JAV politika Malio, Nigerio ir Burkina Faso atžvilgiu pradėjo keistis D.Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus. Pokyčiai prasidėjo nuo USAID uždarymo praėjus kelioms dienoms po D.Trumpo inauguracijos. Po to sekė daugkartiniai signalai, kad JAV Sahelio regione gerokai susiaurins dėmesį saugumo ir gamtos išteklių klausimams, rašo BBC.
Dalijasi žvalgybos duomenimis su Malio chunta
JAV taip pat aktyviau dalijasi žvalgybos informacija su Malio karine chunta. Praėjusių metų liepą Bamake lankėsi D.Trumpo administracijos vyresniojo kovos su terorizmu direktoriaus pavaduotojas Rudolphas Atallah ir sakė, kad JAV yra pasirengusios padėti Maliui kovoti su ekstremistais, jei šalis bus suinteresuota.
Rudenį „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Malio, Nigerio ir Burkina Faso karinės chuntos paprašė JAV kovos su terorizmu pagalbos.
Bando užimti Rusijos vietą ir kitur
Afrika nėra vienintelis regionas, kuriame D.Trumpo administracija stengiasi susilpninti Rusijos įtaką. Rugpjūtį Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai pasirašė JAV tarpininkaujamus dokumentus, kuriuose siūloma, kad tranzitinį Zangezūro koridorių, kurį turėjo kontroliuoti FSB, pradėtų kontroliuoti JAV.
Baltieji rūmai aktyviau bendradarbiavo su Baltarusijos valdžios institucijomis, švelnindami sankcijas mainais į politinių kalinių paleidimą, kad Minskas būtų išvestas iš Maskvos orbitos.
Be to, JAV kariuomenė sučiupo ir nuskraidino Venesuelos lyderį Nicolasą Maduro į Jungtines Valstijas, o tai reiškia, kad Maskva neteko sąjungininko regione.