„Dėl ekstremalaus šalčio prašome, esant galimybei, vasario 2 d. ryte 6–10 val. nenaudoti karšto vandens arba jį apriboti. Ačiū“, – tokias žinutes sekmadienį, laukiant didžiausių šalčių per kelis dešimtmečius, gavo šilumą ir karštą vandenį Kaune centralizuotai tiekiančios „Kauno energijos“ klientai.
„Delfi“ „Kauno energijos“ pasiteiravo, kodėl teko imtis tokių priemonių ir ar jos pasiteisino.
Pasak bendrovės, su avarijomis tai nėra nesusiję – šiame šildymo sezone nebuvo fiksuota ir šiuo metu nėra jokių bendrovei priklausančių šilumos gamybos ar tiekimo įrenginių sutrikimų, šilumos tiekimas Kauno mieste vyksta patikimai.
Tuo metu prašymą gyventojams, pasak „Kauno energijos“, lėmė seniai matyti šalčiai.
„Pastarosiomis dienomis Kauno mieste fiksuotos neįprastai žemos oro temperatūros – šalčiai, siekę iki –30 °C, nebuvo stebėti apie 15 metų. Šis ekstremalus laikotarpis buvo prognozuojamas keletą dienų – nuo 2026 m. sausio 31 d. iki vasario 2 d., todėl AB „Kauno energija“, įvertinusi galimas rizikas ir siekdama išvengti galimo šilumos tiekimo patikimumo sumažėjimo, ėmėsi <…> prevencinių priemonių“, – teigiama bendrovės atsakyme.
Tarp šių priemonių – ir kvietimas gyventojams bendradarbiauti bei, esant galimybei, sumažinti karšto vandens naudojimą didžiausio poreikio ir šalčiausiu metu – nuo 6 iki 10 valandos ryto.
Taip pat „Kauno energija“ didžiausių visuomeninių šilumos vartotojų prašė laikinai sumažinti šilumos vartojimą iki sutartyse numatytos minimaliai leistinos vidaus temperatūros, laikantis higienos normų.
Be to, Kauno mieste veikiančios kogeneracinės elektrinės buvo paprašytos organizuoti šilumos gamybą maksimaliais technologiškai saugiais pajėgumais, elektros energiją gaminant tik minimalia apimtimi.
„Bendrovė dėkoja gyventojams, kurie atsižvelgė į šį prašymą ir laikinai sumažino karšto vandens vartojimą. Šis gyventojų solidarumas sudarė papildomą rezervą ir prisidėjo prie patikimo šilumos tiekimo užtikrinimo, jei būtų kilę nenumatytų sutrikimų šilumos gamybos įrenginiuose ar tinkluose“, – teigia „Kauno energija“.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Lietuvoje fiksuoti didžiausi šalčiai per tris dešimtmečius – kai kur jie siekė –34 laipsnius Celsijaus. Kaune temperatūra buvo aukštesnė, siekė apie –26 laipsnius Celsijaus.