Prasmingas ir vertingas prizas
Projektas „Didysis chorų mūšis“ jau startavo ir nuo pirmųjų laidų sulaukė didelio žiūrovų dėmesio. Muzikiniame televizijos šou varžosi aštuoni Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė ir Kėdainiai. Kiekvienam miestui atstovauja choras, vadovaujamas žinomų muzikos ir pramogų pasaulio atstovų, o jų pasirodymai tampa ne tik muzikinėmis varžybomis, bet ir miestų bendruomenes telkiančiu kultūriniu įvykiu.
Kaip pasakoja „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis, sprendimas prisidėti prie projekto buvo priimtas greitai ir natūraliai.
„Nors tai ne mūsų sugalvotas projektas, gavę pasiūlymą iš karto supratome, kad tai – mūsų sritis. Muzika, kultūra ir meninis ugdymas jau daugelį metų yra viena pagrindinių „Norfos“ rėmimo krypčių, todėl mintis stipriai prisidėti prie tokio projekto kilo savaime“, – sako jis.
Anot „Norfos“ vadovo, bendrovė sąmoningai pasirinko įsteigti ne piniginį, o prasmingą, su kultūra tiesiogiai susijusį prizą – muzikos instrumentą.
„Dažniausiai konkursuose įteikiami piniginiai prizai, tačiau šiuo atveju fortepijonas yra ir simbolinis, ir labai reikalingas apdovanojimas. Iš pradžių buvo svarstomas piniginis prizas ir pianinas, tačiau pasiūlėme sprendimą padaryti solidesnį ir ilgaamžiškesnį – tokį, kuris liktų kultūrai ir tarnautų dar ilgus metus“, – sako D. Dundulis.
Beveik 20 tūkst. eurų vertės fortepijonas atiteks konkurso nugalėtojams – geriausiai žiūrovų ir komisijos įvertintam chorui.
Kultūros rėmimas – ne prabanga, o būtinybė
D. Dundulis atvirai kalba ir apie platesnį kultūros finansavimo kontekstą Lietuvoje. Jo teigimu, valstybės parama kultūrai ir taip yra nedidelė, o pastaruoju metu dar labiau mažinama. Pasak „Norfos“ vadovo, tokie sprendimai valstybės mastu didelės įtakos biudžetui neturi, tačiau kultūros įstaigoms jie yra itin skausmingi.
„Kai girdime apie milijoninius ar šimtamilijoninius biudžetus kitose srityse, kultūrai skiriami vos keli šimtai tūkstančių. Mano nuomone, sumažėjusi parama kultūrai iš esmės nieko neišsprendžia, bet pačioms įstaigoms tai yra labai skaudu“, – sako jis.
Tokioje situacijoje, anot D. Dundulio, verslo parama tampa itin svarbi. Jis neslepia, kad daliai kultūros įstaigų būtent rėmėjų indėlis leido išlaikyti veiklos apimtis tuomet, kai valstybės finansavimas buvo sumažintas.
„Galiu drąsiai pasakyti – toms įstaigoms, kurias remiame, suteikiame finansinės paramos praktiškai tiek, kiek valstybė sumažino finansavimą. Jei ne verslo parama, kai kurioms jų būtų tekę smarkiai mažinti veiklos apimtis“, – teigia „Norfos“ vadovas.
Šiuo metu prekybos tinklas „Norfa“ remia septynias nacionalinės reikšmės kultūros įstaigas – Kauno valstybinį muzikinį teatrą, Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir Valstybinį Šiaulių dramos teatrą.
D. Dundulio įsitikinimu, kultūros kokybė yra tiesiogiai susijusi su finansavimu. Jo teigimu, profesionalus menas negali egzistuoti be nuoseklių investicijų, o lūkesčiai gauti aukšto lygio kultūrą už minimalius išteklius yra nerealūs.
„Menininkai, atlikėjai, spektakliai, koncertai – visa tai kainuoja. Nenorėkime aukštos kultūros už dyką – taip paprasčiausiai nebūna“, – pabrėžia jis.
Kalbėdamas apie kultūros rėmimo naudą pačiam prekybos tinklui, D. Dundulis pripažįsta, kad tokios grąžos tiksliai išmatuoti neįmanoma. Vis dėlto, anot jo, tai ilgalaikis, pasąmoniniame lygmenyje veikiantis procesas, formuojantis visuomenės požiūrį.
„Žmonės mato „Norfos“ vardą šalia kultūros, mecenatystės, meno projektų, ir tai neišvengiamai kuria tam tikrą santykį. Kiek tai duoda tiesioginės naudos – sunku įvardyti, tačiau poveikis tikrai egzistuoja“, – sako jis.
Visgi prekybos tinklas ir toliau ketina nuosekliai remti kultūros įstaigas, menininkus ir reikšmingus kultūrinius renginius visoje Lietuvoje.
„Kultūra kuria valstybės stuburą, formuoja visuomenę ir jos vertybes, todėl tai yra ilgalaikė investicija, kurią laikome savo atsakomybe. Ir ateityje ieškosime prasmingų būdų prisidėti prie kultūros puoselėjimo“, – apibendrina „Norfos“ vadovas.
Prekybos tinklas „Norfa“ šiuo metu remia net 7-ias nacionalinės reikšmės įstaigas. Kauno valstybinį muzikinį teatrą, Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir Valstybinį Šiaulių dramos teatrą.
D. Dundulio įsitikinimu, kultūros kokybė yra tiesiogiai susijusi su finansavimu. „Menininkai, atlikėjai, spektakliai, koncertai – visa tai kainuoja. Kuo mažiau lėšų, tuo žemesnis lygis. Nenorėkime aukštos kultūros už dyką – taip paprasčiausiai nebūna“, – pabrėžia jis.
Paklaustas apie tai, kokią naudą kultūros rėmimas atneša pačiam prekybos tinklui, D. Dundulis pripažįsta, kad tokios grąžos tiksliai išmatuoti neįmanoma.
„Tai labiau įvaizdžio, pasąmoninio lygmens dalykai. Žmonės mato „Norfos“ vardą šalia kultūros, mecenatystės, meno projektų, ir tai neabejotinai formuoja požiūrį, nors konkrečiai įvardyti, kiek tai duoda naudos, – labai sunku“, – teigia jis.
Visgi, tinklas ir toliau ruošiasi nuosekliai remti kultūros įstaigas, menininkus bei reikšmingus kultūrinius renginius visoje Lietuvoje.
„Kultūra kuria valstybės stuburą, formuoja visuomenę ir jos vertybes, todėl tai yra ilgalaikė investicija, kurią laikome savo atsakomybe. Ir ateityje ieškosime prasmingų būdų prisidėti prie kultūros puoselėjimo“, – pabrėžia „Norfos“ vadovas.