Povilas GYLYS, buvęs užsienio reikalų ministras
– Ar jaučiatės esantis juoduosiuose sąrašuose?
– Aš esu matęs vaizdo įrašą, kur vienas šiuo metu Lietuvoje visuomenininku, o kartais žurnalistu prisistatantis įtakotukas, buvo pripažinęs, kad juodieji sąrašai redakcijose yra. Aš ir pats esu tuo įsitikinęs iš savo patirties.
Esu juoduosiuose sąrašuose ne tik LRT, bet ir visoje dvaro žiniasklaidoje. „Respublika” dvarui nepriklauso. Todėl dabar ir kalbamės. LRT, kiti kanalai, įvairūs portalai, net tie, kuriuose ilgą laiką publikuodavausi, atrodo, kad turi kone kartelinį susitarimą. Nesu kviečiamas į šias žiniasklaidos priemones. Ypač po Klonio gatvės istorijos. Man tarsi riba nubrėžta nuo 2012 m. Nuo to laiko esu cenzūruojamas.
Anksčiau aš buvau gal ne pats mėgstamiausias žmogus įvairiose laidose, bet duodavau interviu eteryje. Vėliau, panašu, atsidūriau juoduosiuose sąrašuose. Tuo aš iš dalies didžiuojuosi, nes tai patvirtina mano, kaip politinio disidento, statusą.
Tiesa, vienu metu buvau paskelbęs ir savo boikotą, kad LRT žinomiausi žurnalistai, jeigu ir kviestų, aš neisiu duoti interviu. Ir tam tikriems portalams savo nuomonių nerašyčiau, jeigu žiniasklaida nevykdo savo pagrindinės misijos.
Mes skiriame 80 mln. eurų tam, kad LRT vykdytų savo misiją – informuotų, telktų, ugdytų. Kad LRT būtų platforma, kurioje galėtų pasisakyti visi, nepriklausomai nuo jų pažiūrų.
Esu vienas valstybės kūrėjų ir esu cenzūruojamas. Manau, kad blokuojami ir kiti. Pavyzdžiui, Arvydas Juozaitis, kaip vienas iš matomiausių Sąjūdžio narių, argi yra matomas LRT eteryje? Jo nuomonė apie tai, kas vyksta Lietuvoje, kažkodėl neįdomi. Šalia jo, manau, galėjo būti cenzūruojami ir a.a. Bronislovas Genzelis, Romualdas Ozolas, Regimantas Adomaitis. Jų jau nėra, bet jautėsi, kad jie yra tarsi nepriimtini. O juk tai buvo Sąjūdžio vėliavnešiai. Ar mes už tokią laisvę kovojome?
Mano pažiūros gali kažkam nepatikti, kaip gal ir man nepatinka kažkieno pažiūros. Bet LRT yra vieta, kur turėtų susitikti įvairios nuomonės. Tačiau nieko panašaus nevyksta. Atrodo, kad yra viena partija, vienas vadas, viena tiesa. Viena linija. Aš gyvenau tarybinėje sistemoje ir tai žinau.
– Mitinguose už LRT dalyvavę žmonės teigė, kad jie pasisako už žodžio laisvę, o kai kas protestą lygino su Sausio įvykiais ir kovomis už nepriklausomybę…
– Daliai žmonių, o ypač jaunų, kuriais lengviau manipuliuoti, šiandien įdiegiama tiesa, kuri triūbijama. Matėme tai mitinguose už LRT. Bet aš jo kaip mitingo nevertinu, nes ten nemažai žmonių buvo tokių, kurie yra išlaikomi įvairių fondų pinigų, o dalis buvo suklaidinti.
Jauniems žmonėms turėtų kilti klausimas, kodėl laisvo žodžio televizija blokuoja Lietuvą kūrusius žmones? Gerai, kad dar turime „Respubliką” ir kitą opozicinę žiniasklaidą.
Manau, kad ledai galiausiai bus pralaužti. Nes visą laiką taip tęstis negali.
– Ar po paskutinių sprendimų M.Garbačiauskaitė-Budrienė turėti pasitraukti iš pareigų?
– Seniai sakiau, kad Monika turi atiduoti Tautai radiją ir televiziją. Tai yra Tautos transliuotojas, o ne jos. LRT išlaikomas iš Tautos pinigų ir aš manau, kad tie pinigai yra netinkamai naudojami. Po to, ką paskelbė Valstybės kontrolė, man atrodo, kad anksčiau ar vėliau prie LRT durų turėtų atsirasti prokuratūra.
Manau, kad LRT finansavimas, kuris per pastaruosius metus labai padidėjo, yra švaistomas. Be to, LRT nėra Tautos transliuotojas. Jis yra gelminės valstybės valdoma žiniasklaidos priemonė. Tai būtina keisti. Kuo greičiau, tuo geriau. Priešingu atveju vėl neturėsime teisingų rinkimų, vėl turėsimą Seimą, kuriame vos keli žmonės gina nacionalinį interesą. Nors šūkiai ir labai patriotiški ar antikremliniai. Tikrovė – kita.
– Ar artėjantys rinkimai yra viena priežasčių, kodėl kilo ši situacija?
– Matau gilesnes priežastis. Politikai bijo žiniasklaidos. Turime gerbti žiniasklaidos teisę į tikrą laisvą žodį, bet politikai neturi bijoti. Jie negali tapti informacinio terorizmo aukomis. Matau tai ne vieną dešimtmetį – kaip dvaro žiniasklaida gali sudoroti bet kurį politiką. Pradėkime nuo prezidento Rolando Pakso. Pradėjo žiniasklaida, įsijungė teisėsauga ir politiko nebėra. Arba Gintautas Paluckas. Jis nėra mano mėgstamas politikas, bet jis buvo partijos pirmininku ir premjeru. Kaip greitai jis buvo „sutvarkytas”. Jeigu jis priklausytų kitai partijai… Pavyzdžiui, ar žiniasklaida taip sudorotų konservatorių lyderį?
Vilius KAVALIAUSKAS, žurnalistas, buvęs Algirdo Mykolo Brazausko patarėjas
– Ar gali būti, kad juodieji sąrašai, ko nekviesti į eterį, egzistuoja?
– Juodieji sąrašai, pasirodo, yra. Ir ne tik politikams. Aš penkiolika metų buvau juoduosiuose LRT sąrašuose, manęs niekur nekvietė. Per tą laiką vienintelį kartą buvau pakviestas pas žurnalistę radijuje 2020 m. Ir dabar neseniai sulaukiau jos skambučio ir kvietimo kalbėti apie Sporto rūmų iniciatyvą. Galvojau, kad ateina pasaulio pabaiga. Tada supratau, kad tai nutiko, kai atšaukė sprendimą dėl R.Žemaitaičio. Buvo suprasta, kad reikia kažką daryti. Nes tie juodieji sąrašai tikrai yra.
LRT yra profesionalių žurnalistų, bet jie turi dirbti pagal darbdavio pageidavimą. Žinau, kad yra žurnalistų, kurie ir nepasirašė to rašto LRT Tarybai už Monikutę.
Pas mus mažai kalbama apie redakcijos nepriklausomumą. Pagal tarptautines žurnalistikos taisykles, žurnalistas turi teisę atsisakyti rašyti straipsnį, jeigu jam liepia jo vadai. Taip pat yra toks tarptautinis profesinis reikalavimas kaip antros pusės išklausymas ar trijų tarpusavyje nesusijusių šaltinių reikalavimas. Pas mus visa tai jau užmiršta.
Aš pats esu dėstęs Žurnalistikos katedroje. Labai didžiuojuosi savo studentais. Bet kai prasidėjo J.Mažylės puolimas, kilo klausimas, kaip galima mokyti jaunimą skųsti? Juk mūsų profesija kalba apie kovą su tokiais dalykais. O čia savo viduje mokoma rašyti skundus, skųsti, siekti, kad ji būtų nušalinta, išvyta. Tai yra labai nesveika. Jeigu pradedi universitete medžioti dėstytojus, ką tuomet kalbėti apie tolimesnę veiklą.
– Žinote, kodėl galite būti cenzūruojamas?
– Pavyzdžiui, kai pradėjau dirbti A.M.Brazausko patarėju, nors turėjau daug žurnalistinės patirties, manęs atsisakė visi užsienio laikraščiai. Ir teisingai. Nes aš jau tapau nebepatikimu šaltiniu, nes tapau politizuotu. Vėliau, kai išėjau iš politinio darbo, grįžau į nepriklausomo žurnalisto darbą. Tikau užsienyje visur, bet tik ne LRT televizijai. Esu baigęs žurnalistinę televiziją ir visas praktikas esu atlikęs „Panoramoje”, bet dabar, aišku, kad nepatinku, neįtinku.
– Sprendimas dėl R.Žemaitaičio, Jums, kaip žurnalistui, atrodo suprantamas?
– Taip niekuomet negali būti daroma net privačioje redakcijoje. Politikas, kuris yra išrinktas didelio kiekio žmonių. Staiga jį išeliminuoti… Taip prarandi savo žiūrovus. Aš seniai nežiūriu „Panoramos”, nes matau, kaip brukama į galvą ne faktai, o propaganda.
Bet juk nacionalinis transliuotojas neša didžiulę atsakomybę. Aš du kartus esu buvęs BBC, mačiau iš arti, koks turi dirbti nacionalinis transliuotojas, ko jis turi mokyti. O mūsų nacionalinis transliuotojas rodo kulinarines laidas, kažkokias lėkšto humoro laidas, kurių net komercinės televizijos nerodo, nes jos yra žemo lygio. O politiniai forumai… Susirenka aštuoni žmones, iš kurių septyni yra vienos nuomonės, o vienas palikta kaip auka ant sušaudymo. Kam tokias laidas daryti? Jos nerodo jokios pažangos, tendencijų visuomenėje.
Žiniasklaida veikia kaip gyventojų apklausa, rodanti žmonių nuomones ir tendencijas. Visuomeninis transliuotojas turėtų mokyti ir mūsų politikus, kad jie matytų, kas dedasi Lietuvoje, kuo žmonės gyvena. Kai dirbau A.M.Brazauskui, saugumas atsiųsdavo tam tikrus duomenis apie tai, kuo žmonės gyvena, ko galima laukti. Nežinau, ar tokios pažymos šiuo metu yra, bet bijau, kad nėra. Net apklausų beveik niekas nedaro. O tai užsakyti kainuoja vos kelis šimtus eurų. LRT, turinčiai žurnalistų tinklą visoje Lietuvoje, nereikia nei apklausų užsakinėti, nei saugumo klausinėti, jie patys gali gauti žinias iš skirtingų regionų žmonių. Bet to nematyti.
Ir už tai mums visiems nuskaito mokesčius tos televizijos biudžetui. Gal nemokėkime jiems? Mokėkime vaikų namams arba padalinkime tuos pinigus, paremkite spaudą, kad kaimus pasiektų laikraščiai. Esame vienintelė Europos valstybė, kuri neturi nacionalinio dienraščio. Tai yra gėda, o ne pasididžiavimas. Prie to priveda tai, kai atsiranda juodieji sąrašai, kai mus pradeda maitinti ne faktais, o propaganda.
Gintaras SONGAILA, Lietuviškos žiniasklaidos asociacijos vadovas
– Ar LRT paskelbtas sprendimas dėl R.Žemaitaičio reiškia, kad juodieji sąrašai egzistuoja?
– Taip, tai yra neabejotina praktika. Mane net stebina tokie klausimai. Žinoma, mes nematėme nei tų sąrašų žmonių, kuriuos leidžiama, nei tų, kurių neleidžiama kviesti. Bet jau seniai yra tokia bausmė. Su laisvu žodžiu ar informacijos laisve tai neturi nieko bendro. Tačiau ši praktika yra tiek išplitusi, kad ir dabar buvo panaudota. Tai yra klaida. Viena yra taikyti tokią praktiką visuomenės veikėjams, antraeiliams politikams, o visai kita taip elgtis su vienu iš valdančiosios daugumos lyderiu. Toks žaidimas yra labai prastas.
Manau, kad ir politikai apie tai žino, todėl atitinkamai ir reaguoja.
– Už ką tokią bausmę galima užsidirbti?
– To klausti reikėtų pačios M.Garbačiauskaitės-Budrienės.
– Esate Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, žinomas visuomenės veikėjas. Dažnai esate kviečiamas į LRT?
– Jau keletą metų ne. Nežinau, ar esu kokiame nors sąraše. Bet buvau vienas iš Tautos ir teisingumo sąjungos vadovų. Matyt, visai sąjungai buvo „uždėtas kryžius”. Tik kai Pertras Gražulis tapo europarlamentaru, visiškai blokuoti nepavyksta. Be to, tokia blokada, matyt, yra taikoma ne tik LRT.
Manau, kad po tokių akivaizdžių atvejų kaip šis, LRT vadovei reikėtų atsistatydinti. Reikėjo atsistatydinti jau tada, kai už tai, jog Virginijus Savukynas socialiniame tinkle pakritikavo tuometės valdančios daugumos teisingumo ministrę, buvo norėta nutraukti jo laidą. Taip pat ir po J.Mažylės skandalo. Bet kai nėra reakcijos, tai reiškia, kad praktika toleruojama. Tuomet liga plinta.
Gaila, kad dauguma piliečių apie tai nežino. Jais lengva manipuliuoti, jiems atrodo, kad LRT yra laisvo žodžio citadelė.
– Jeigu nereaguojame, taikinyje atsidurti gali bet kas?
– Ne tik gali, bet ir patenka. Netgi egzistuoja praktika prašyti, kad iš to sąrašo išbrauktų arba klausti, kodėl esi nekviečiamas. Man teko su tokiais žmonėmis kalbėti. Kartais būna suteikiama malonė.
– Kaip išsipirkti?
– Matyt, politika. Neutralumo neužtenka. Reikia tarnystės.
– Tokie dalykai neprasilenkia su žiniasklaidos etika.
– Ne tas žodis. Prasilenkia net su demokratinių šalių svarbiausiomis normomis ir informacijos laisvės pagrindiniais principais, kuriuos LRT turėtų ginti. LRT įstatyme kalbama apie nuomonių įvairovę, bet niekas niekada netyrė, kaip tai įgyvendinama. Tai rodo visų politikų apsileidimą. Būtų galima patikrinti, kiek iš tiesų nuomonių įvairovės ir pliuralizmo yra LRT laidose. Viskas labai aiškiai pasimatytų. Tad visos tos kovos už LRT atrodo kaip vaikų žaidimas.
Jeigu LRT vadovė pasitrauktų, tai ir atitiktų demokratinių šalių praktiką – prisiimti atsakomybę. Netgi tuo atveju, jeigu kažkas kitas labiau kaltas. Bet kai esi vadovas, esi atsakingas. Reikia tikėtis, kad ši feodalinio dvaro praktika visuomeniniame transliuotojuje pagaliau keisis ir bus įvestos kažkokios reformos.
– M.Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad sprendimas dėl R.Žemaitaičio buvo ne jos. Kiek realu, kad jis buvo priimtas be vadovės žinios?
– Tai nerealu.
Jolanta MAŽYLĖ, komunikacijos ir žiniasklaidos ekspertė
– Esate žiniasklaidos teisės ekspertė. Kaip vertinate nacionalinio transliuotojo sprendimą nekviesti į tiesioginį eterį R.Žemaitaičio?
– Nebūtina būti ekspertu, kad pasakytum, jog tai šikana. Būtent toks terminas, kai visiškai nepaisoma teisės, buvo vartojamas tarpukario Lietuvoje.
– Ar šis precendentas rodo, kad visgi juodieji sąrašai LRT yra?
– Nesu mačiusi anei juodų, anei baltų sąrašų. Tiesiog šis atvejis sudaro įspūdį ir leidžia manyti, jog tokia praktika šioje valstybės išlaikomoje įstaigoje nėra pirmiena. Tai mano nuomonė.
– Ar pati jaučiatės cenzūruojama?
– Ne. Tiesiog nedirbu valdiško darbo.
– Esate kviečiama į LRT?
– Ne.
– Jūsų pavyzdys parodė, kad cenzūruojami ne tik pokalbininkai, bet net pačios žiniasklaidos priemonės ir tuo užsiima LRT vadovybė?
– Mano atvejis parodė, kiek visokeriopos žalos gali padaryti neatsakingi universitetų socialiniai partneriai. O svarbiausia – už tai neatsakyti! Patikslinsiu Jūsų klausimą – LRT generalinė direktorė dar nėra LRT vadovybė. O žiniasklaidos lauko komunikacinį susiskaldymą stebiu jau nebe pirmi metai.
– Kaip manote, ar po sprendimo dėl R.Žemaitaičio, nors jis ir buvo atšauktas, generalinė direktorė gali eiti toliau savo pareigas?
– Šis klausimas ne mano kompetencijai. Tai spręsti privalu tiems, kas šį asmenį paskyrė. Priimti sprendimus yra LRT tarybos prievolė.