„Pirmas rytas Montreux. Už lango – ankstyvos saulės spinduliuose glostomas Ženevos ežeras – šviesiai mėlynas, glotnus kaip stiklas, švelniai švytintis sidabriška šviesa. Jo paviršiumi lėtai slenka šilti atspindžiai, o kalnų viršūnės anapus vandens – tarsi nupieštos akvarele. Durys prasiveria, ir į mano apartamentus pasibeldžia dvi slaugės. Toks jausmas, lyg laboratorija pati atvažiuotų pas tave – su tokiu, sakyčiau, seksualiu karučiu“, – juokiasi kelionių dizainerė Aja, gurkšnodama kavą su pižama.
Ramiai, be streso, jos išmatuoja kraujo spaudimą, paima mėginius:
„Kitose klinikose eini į laboratoriją, o čia laboratorija atvažiuoja pas tave. Viskas šveicariškai tikslu, be įtampos. Taip prasideda mano savaitė vietoje, kuri žada naują gyvenimo etapą. Tai viena legendinių vietų, į kurias svajojau patekti.“
Kur gimė jaunystės mitas
Pastaraisiais metais ilgaamžiškumas tapo madingu žodžiu. Kiekvienas SPA ar sveikatingumo centras skelbia turintis amžinos jaunystės receptą, todėl vis sunkiau atskirti tikrą mokslą nuo rinkodarinės miglos. Idėja apie jaunystės eliksyrą gimė dar prieš šimtmetį – ramioje Šveicarijos Rivjeroje, Montreux miestelyje, kur 1931 metais profesorius Paulas Niehansas įkūrė kliniką, vėliau tapusią pasauline legenda.
Jis sukūrė ląstelių terapijos metodą naudodamas avių vaisiaus embrionines ląsteles žmogaus audinių atsinaujinimui skatinti. Pasaulis apie šią vietą išgirdo 1953 m., kai popiežius Pijus XII, sirgęs pavojingu gastritu, buvo gydomas Niehanso metodu. Gydytojas jį išgelbėjo, o žinia išgijimą pasklido po pasaulį.
Netrukus į Montreux miestelyje įsikūrusią kliniką pradėjo plūsti garsenybės – Marlene Dietrich, Marilyn Monroe, Romy Schneider, Winstonas Churchillis, Pablo Picasso. Klinikos pacientas buvo ir Charlie Chaplinas, kuris gyveno iki 88-erių bei, būdamas 73-ejų, tapo tėvu. Tai tapo legenda, lydinčia klinikos vardą iki šiol.
Aja sako, kad klinikoje net yra savotiška šlovės alėja – visų garsių klinikos pacientų portretų galerija. Įdomu, kad šiandien pagrindiniai lankytojai – ne kino žvaigždės, o pervargę vadovai, kurių didžiausias priešas – ne šlovė, o stresas, spartinantis ląstelių senėjimą ir daugelį ligų.
Turbūt tai ir yra „Clinique La Prairie“ paradoksas – čia ilsisi tie, kuriems pasaulis priklauso, bet kurie vis labiau bijo prarasti laiką. Šiandien čia atvyksta tie patys žmonės, kurie finansuoja biotechnologijų startuolius ir investuoja į mirties atidėjimą. Visų jų tikslas tas pats – gyventi ilgiau, kad suspėtų pasidžiaugti tuo, ką jau turi.
Kukli ligoninė išaugo į prabangų kompleksą su trimis pastatais, iš kurių vienas – autentiška XIX a. pilis ant Ženevos ežero kranto. Moderniojo „Château“ korpuso interjeras – tarsi iš serialo „Succession“: šiuolaikinė prabanga, stiklas ir marmuras.
Istorinis „Residence“ pastatas – ramesnis, klasikinis, su vaizdu į rožių sodą, fontaną. Čia vyrauja tradicinis, švelniai prašmatnus stilius. Lovos – stebuklingai patogios, pagalvių meniu – išrankiausiems miegaliams, o dauguma balkonų atsiveria į ežerą ir kalnus. Mini bare – tik šviežios sultys, žolelių arbata ir sveikas užkandis, atnešamas kasdien po pietų.
Paslaptingas jaunystės eliksyras
„Clinique La Prairie“ išaugo į mokslo, medicinos ir sąmoningo gyvenimo centrą, kuriame proveržio tyrimai jungiasi su holistiniu požiūriu į žmogų. Čia dirba apie 50 gydytojų ir sveikatos ekspertų iš daugiau nei 20 sričių – nuo endokrinologijos ir genetikos iki mitybos, sporto medicinos bei psichologijos.
Kiekviena programa paremta keturiais klinikos ramsčiais – medicina, mityba, judėjimu ir gerove (well-being). Šis derinys tapo jų filosofijos pagrindu: gydyti žmogų kaip visumą, o ne atskiras jo dalis.
Klinikos laboratorijose atliekami pažangūs genetiniai ir metaboliniai tyrimai, taip pat vertinamas streso poveikis organizmui. Gauti duomenys tampa pagrindu individualiam atsinaujinimo planui, kuris apima ne tik kūną, bet ir bendrą savijautą. Tikslas – ne tik sustabdyti senėjimo procesus, bet išmokyti kūną ir protą vėl dirbti darniai.
Garsiausia ir istoriškai svarbiausia klinikos programa – „Revitalisation“, tapusi tikra ikona. Ji paremta patentuotu „CLP Extract“ – klinikoje sukurtu ir jos vardą gavusiu ląstelių regeneracijos kompleksu, kurio sudėtis laikoma viena geriausiai saugomų ilgaamžiškumo paslapčių pasaulyje. Ši formulė skirta „perkrauti“ visą organizmą – nuo imuninės sistemos iki smegenų ir žarnyno mikrobiotos, atkuriant energijos balansą bei gyvybingumą.
Be „Revitalisation“, klinika siūlo ir kitas tikslines programas – „Master Detox“, „Life Reset“, „Brain Potential“, „Healthy Weight“ ir „Better Sleep“. Pasak klinikos mokslininkų, organizmo regeneracijos procesai ima lėtėti apie 30 metus, todėl anksti pradėta prevencinė priežiūra padeda išvengti invazinių procedūrų ateityje ir ilgiau išsaugoti natūralų kūno potencialą.
Kai garsas gydo, o šaltis atgaivina
Ajos patirtis klinikoje prasidėjo nuo garso terapijos:
„Iš pradžių atrodo, lyg patektum į kankinimų kambarį – viskas išmušta garso izoliacija, bet po kelių minučių kūnu pradeda tekėti muzika. Fizine prasme. Garsas vibruoja per kiekvieną raumenį. Pirmą kartą išbandžiau po ilgo skrydžio ir taip atboostino, kad nejaučiau jokio nuovargio – tarsi būčiau pamiegojusi aštuonias valandas. Paprašiau antrą kartą.
Tai unikali potyrių „AudioVitality“ programa. Garsiakalbiai 40 minučių skleidžia žemo dažnio garsus, o masažo lova prieš ir po seanso „skenuoja“ kūną parodydama, kur sumažėjo įtampa. Patirtis neįprasta – keistas, beveik levitacijos pojūtis, tačiau poveikis realus.
Kitą dieną išbandžiau krioterapiją. -180 laipsnių temperatūroje stovėti tris minutes atrodo kaip iššūkis, bet po to kūnas tarsi atsinaujina iš vidaus, kraujas cirkuliuoja kitaip, mintys išsivalo. Iš pradžių bijai, bet po 180 sekundžių išeini visiškai kitoks žmogus – kūnas įsielektrinęs, protas lengvas, kaip po ilgo miego.
Klinikos filosofijoje svarbi vieta tenka ir judesiui – čia dirba patyrę judesio meistrai. Sporto erdvėje kiekvienas žingsnis – tarsi eksperimentas: matuojamas pusiausvyros pojūtis, dėmesio koncentracija, reakcijos greitis. Vienas testas matavo dėmesio lygį – reikėjo atkartoti taškų seką ekrane. Mano rezultatai buvo labai geri priekinėje zonoje. Tas pats man yra ir gyvenime, ir versle – žiūriu tik į priekį ir niekada nesidairau aplink. Kartais mano draugės mane einančią gatve traukia per dantį: o tu gali aplink dairytis? Ne, aš koncentruojuosi tik į priekį.“
Supermaistas be kaltės jausmo
Didžiausias netikėtumas klinikoje – maistas:
„Labai sveikas ir toks skanus… Negali patikėti, kad gali valgyti ir desertą be jokios sąžinės graužaties. Juk, pripažinkime, kai restorane paklausia: gal desertą, automatiškai kyla toks kaltės jausmas, kai iš karto norisi pasakyti: oi ne, gal kitą kartą. O čia tau neša pirmą patiekalą, antrą ir vakarienę užbaigi sveiku bei naudingu desertu. Restoranui meniu kuriamas iš supermaisto: augaliniai baltymai, fermentuoti produktai, jūros daržovės.
Galima rinktis veganišką meniu, o mėsą, kaip juokavo klinikos vadovas, gausite tik iš tų padarų, kurie vaikšto dviem kojom. Paskutinę dieną manęs laukia netikėtumas. Žiūriu, kad kiti staliukai vaišinasi vynu. „Kodėl šiandien visi geria?“ – klausiu padavėjo. „Nes šiandien išvykimo diena, tokios tradicijos“, – nusišypso jis. Pasirodo, niekas nepasiūlys vyno, tiesiog reikia paprašyti. Tada gaunu didžiausią vyno kortą iš vietinių „Lavaux“ regiono derlių.“
Prabanga, kuri reiškia tikslumą
„Clinique La Prairie“ programų kainos prasideda 21 tūkst. eurų už „Detox“ programą ir siekia 50 tūkst. už legendinę „Revitalisation“ programą; viešnagės paprastai trunka vieną savaitę. 60 proc. klientų sugrįžta kasmet. Šveicariškoji klinika jau turi filialą Kinijoje, netrukus planuoja atidaryti klinikas Pukete ir Saudo Arabijoje, o nedidelės ilgaamžiškumo atstovybės veikia Dubajuje, Dohoje, Madride ir Bankoke.
„Yra „La Prairie“, ir yra visos kitos klinikos, – įsitikinusi Aja jau po kelių dienų patirties. – Čia šimtametė patirtis jaučiama kiekviename žingsnyje – nuo valytojos iki gydytojo visi žino, ką daro. Mane nustebino, kad klausimą gali užduoti bet kam – durininkui ar slaugei – ir visada gausi profesionalų atsakymą. Tu visada jautiesi patikimose rankose. Žmonės čia moka ne už poilsį, o už laiką – ilgesnį, kokybiškesnį, sąmoningesnį.
Vakaras Montreux. Kalnai nusidažo rausvai, o ežeras primena veidrodį. Išeinu į terasą su kava rankoje, girdžiu tik vėją ir žiogus. Tai ne pabėgimas nuo gyvenimo, o įžanga į kitokį – lėtesnį, sąmoningesnį, vertingesnį. Išvykstant klinikos vadovas man parodo restoraną kalnuose. „Ten patiekiami geriausi steikai aplink visą Ženevą“, – šypsosi. Ir tai gražiausias simbolis šiai vietai – net kai kalbama apie amžiną jaunystę, gyvenimas vis tiek turi turėti skonį.“
Daugiau Ajos kelionių galite rasti čia: