Lagamine, kurį Anna trumpai laikė namuose, buvo ne atsitiktiniai daiktai, o detonatorių komponentai. Lietuvos antiteroristinio padalinio pareigūnai greitai perėmė situaciją ir pavertė ją kontroliuojama operacija. Taip Vilniuje buvo sulaikytas 17-metis ukrainietis Daniilas Bardadimas – vienkartinis agentas, vykęs su užduotimi į Rygą.
Ši istorija atskleidžia platesnį reiškinį, kurį Europos žvalgybos tarnybos vadina „vienkartiniais agentais“ – žmonėmis, verbuojamais smulkioms, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingoms užduotims, bet realiai tarnaujančioms Kremliaus hibridiniam karui.
„Tai operacijos, kurios kainuoja kelis tūkstančius eurų ir atliekamos žmonių, kurių niekas nesistengia apsaugoti“, – sako Leideno universiteto tyrėjas Bartas Schuurmanas.
Už „Ikea“ padegimą nuteistas ukrainietis neketina skųsti nuosprendžio, pasiprašė atlikti bausmę(4 nuotr.) 
Daniilas Bardadimas. ELTA / Žygimantas Gedvila
Daniilas Bardadimas. ELTA / Žygimantas Gedvila
Daniilas Bardadimas. ELTA / Žygimantas Gedvila
Daniilas Bardadimas. ELTA / Žygimantas Gedvila
Nuo pabėgėlio iki padegėjo
D. Bardadimo istorija – tipinė. Jis pabėgo iš karo alinamo Chersono, neturėjo pinigų, bijojo mobilizacijos ir ieškojo darbo Lenkijoje. Per pažįstamus iš nusikalstamo pasaulio jis pateko į daugiasluoksnę tarpininkų sistemą, kur nurodymai buvo perduodami per „Telegram“, „Zangi“ ir anoniminius kontaktus.
Vilniuje jis pagamino padegamąjį įtaisą (faktiškai – naminį napalmą) ir padegė IKEA parduotuvę. Žala buvo ribota, bet pats veiksmas – simbolinis.
„Vienas degantis IKEA – tai tik taktinis signalas“, – vėliau sakė aukštas Lietuvos nacionalinio saugumo pareigūnas Vidmantas Kaladinskas.
Sabotažas „žemiau karo ribos“
„The New Yorker“ straipsnis detaliai parodo, kad tokie veiksmai – ne atsitiktiniai nusikaltimai, o koordinuota strategija. Vienkartiniai agentai visoje Europoje buvo verbuojami: piešti provokacinius grafičius; sekti karinius objektus; padeginėti sandėlius ir prekybos centrus; siųsti siuntas su sekimo įranga ar padegamaisiais mechanizmais per DHL.
„Tikslas aiškus – sėti baimę, nepasitikėjimą ir kurti įspūdį, kad valstybė nebekontroliuoja padėties“, – „The New Yorker“ sakė vienas Europos žvalgybos pareigūnas.
Svarbu tai, kad taikiniai dažnai nėra kariniai. Tokiu būdu Rusija išlaiko veiksmus „žemiau karo ribos“, vengdama tiesioginės NATO reakcijos, bet kartu nuolat testuodama Europos visuomenių atsparumą.
Lietuva – dėmesio centre
Lietuva šiame amerikiečių pasakojime – ne periferija, o aktyvi fronto dalis. Vilnius straipsnyje pateiktas kaip žvalgybos operacijų mazgas, aktyvi fronto ir tranzito vieta.
Ši istorija aiškiai parodo, kad Rusijai svarbu, jog Europa žinotų, kas už to stovi, bet nepakankamai aiškiai, kad būtų galima lengvai atsakyti.
„Jei niekas nesupranta, kad tai padarė Rusija, ataka netenka prasmės. Bet ryšys turi būti miglotas“, – cituojamas B. Schuurmanas.
„The New Yorker“ analizė atskleidžia nemalonią realybę: hibridinis karas jau vyksta, o jo vykdytojai dažnai – jauni, pažeidžiami žmonės, net nesuvokiantys, kieno interesams tarnauja. Lietuvos atvejis rodo ir kitą pusę – valstybės institucijos geba laiku atpažinti grėsmę ir ją neutralizuoti.
Tačiau, kaip perspėja pareigūnai, didžiausias pavojus slypi ne viename padegime, o jų visumoje: „Penki, dešimt tokių incidentų – ir poveikis tampa strateginis.“
Šaltinis:
tv3.lt
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.