Kaip savo įraše feisbuke apibendrina Geopolitikos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala, per 24 val. būtų pasiunčiamas diplomatinis įspėjimas ir suteikiama pagalba Ukrainos kariuomenės atsakui.
„Jei agresija tęsiasi, į atsaką įsitraukia „pasiryžusiųjų koalicija“: Europos Sąjungos šalys, taip pat Jungtinė Karalystė, Norvegija, Islandija, Turkija (itin svarbus veiksnys – antra didžiausia NATO kariuomenė). Jei ataka tęsiasi ilgiau nei 72 val., vyksta koordinuotas atsakas jėga su JAV dalyvavimu“, – rašė L. Kojala.
Numatytos ir rizikos
Pasak politologo, numatomos ir rizikos. Visų pirma, kad paliaubos – menamos, tad susitarimas įsigaliotų tik jas realizavus.
„Agresorius, matydamas šią perspektyvą, neturės paskatų pasiekti šio etapo“, – rašė L. Kojala.
Kartu jis pažymėjo, kad paliaubų stebėjimas ir kaltės dėl jų pažeidimų priskyrimas bus sudėtingas procesas – ypač tokio masto, intensyvumo ir 1,4 tūkst. km. fronto linijos kare.
„JAV žada suteikti technologijas, reikalingas stebėjimo procesui, tačiau realybėje minimus tris punktus realizuoti bus sudėtinga vien dėl fakto apibrėžimo“, – rašė L. Kojala.
Kartu politologas atkreipė dėmesį, kad bet koks susitarimas grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu.
„Rusija desperatiškai bandys išvengti tokios situacijos, nes net abejotino patikimumo susitarimas mestų iššūkį Kremliui – tektų rizikuoti, potencialai sulaukiant rimtų pasekmių. Visgi esamos įtampos transatlantiniuose santykiuose kvestionuos ilgalaikius įsipareigojimus“, – rašė L. Kojala.