Klaipėdos senamiestyje, Turgaus g. 15, įsikūręs „Turgaus Food Hall“ – pirmoji tokio formato maisto salė mieste – paskelbė ieškantis naujo operatoriaus, galinčio perimti ir tęsti veiklą. Daugiau nei 400 kvadratinių metrų ploto erdvė, išsidėsčiusi per du aukštus, buvo sukurta kaip vieta, vienijanti skirtingus maitinimo verslus ir siūlanti lankytojams įvairių virtuvių patiekalus. Tačiau praėjus neilgam laikui nuo atidarymo, projektas susidūrė su reikšmingais veiklos iššūkiais.
Vilniaus Paupio turgus, veikiantis tuo pačiu maisto salės principu kaip ir „Turgaus Food Hall“ Klaipėdoje, šiandien laikomas sėkmingu šio formato pavyzdžiu Lietuvoje. Abu projektai buvo kuriami kaip daugiafunkcės erdvės, tačiau praktikoje šio identiško koncepto rezultatai miestuose išsiskyrė. Paupio turgus tapo kasdienio lankymo vieta su nuolatiniu žmonių srautu, o Klaipėdoje tas pats modelis susidūrė su iššūkiais išlaikant veikiančių vietų skaičių, pastovų lankytojų srautą ir verslų tęstinumą.
„Turgaus Food Hall“ veiklą pradėjo 2025 metais, prisistatydamas kaip moderni maisto aikštė, kurioje lankytojai galėtų rasti tiek tradicinius lietuviškus skanėstus, tiek užsienio virtuvių patiekalus. Koncepcija, jau seniai pasiteisinusi didesniuose Europos miestuose, Klaipėdoje buvo sutikta su susidomėjimu ir lūkesčiais tapti nauju traukos centru senamiestyje.
Vis dėlto erdvėje buvo pastebima nuomininkų kaita. Dar vasarą, liepos 9-ąją, buvo viešai ieškoma papildomų nuomininkų, siekiant sustiprinti pasiūlą ir padidinti vietos patrauklumą. Vėliau lapkritį toliau buvo skelbiami kvietimai nuomotis užkandinių vietas „Turgaus Food Hall“ patalpose, o šių metų sausio 7-ąją viena iš čia veikusių meksikietiškos virtuvės užkandinių paskelbė ieškanti pirkėjo. Šie faktai rodo, kad daliai verslų įsitvirtinti šioje erdvėje buvo sudėtinga.
Apie patirtus sunkumus netiesiogiai liudija ir lankytojų atsiliepimai viešojoje erdvėje. Socialiniuose tinkluose pasirodžius žiniai apie naujo operatoriaus paieškas, gyventojai dalijosi savo įspūdžiais. Dalis jų pabrėžė, kad koncepcija yra patraukli, tačiau įgyvendinimas, jų teigimu, ne visuomet atitiko lūkesčius.
Komentatorių pasisakymai pabrėžė kelias pasikartojančias temas.
Viena jų – vietos pasiekiamumas ir infrastruktūra. Komentaruose minėta, kad senamiestyje sudėtingas parkavimas galėjo tapti papildomu barjeru lankytojams, ypač tiems, kurie nėra linkę dažnai lankytis centrinėje miesto dalyje.
Reikšminga kritikos dalis buvo nukreipta į maisto pasiūlą ir meniu turinį. Lankytojai teigė, kad pasirinkimas buvo ribotas, dalis vietų neveikė, o siūlomas maistas ne visada atitiko lūkesčius, siejamus su tokio formato erdve. Buvo akcentuota, jog dominuojantys užkandžiai, riebus maistas ar per siaura kryptis neskatino sugrįžti pakartotinai.
Dažnai minėtas ir kainos bei kokybės santykis. Komentaruose pabrėžta, kad kainos atrodė aukštos, o porcijų dydis ar pateikimas – neadekvatūs siūlomai vertei. Kai kurie lankytojai lygino patirtį su kitomis Lietuvos maisto salėmis, kur, jų teigimu, kainos yra labiau subalansuotos, o pasirinkimas platesnis.
Atskira tema tapo aplinkos pojūtis ir kvapai. Ne vienas komentatorius nurodė, kad įėjus jautėsi stiprūs aliejaus ar maisto gamybos kvapai, kurie mažino norą pasilikti, prisėsti ar užsisakyti maisto. Taip pat buvo kritikuojamas interjero neužpildymas ir jaukumo stoka.
Kita dažnai pasikartojanti pastaba – komunikacijos ir žinomumo trūkumas. Kai kurie gyventojai prisipažino apie šią vietą apskritai nebuvę girdėję iki tol, kol pasirodė žinia apie ieškomą naują operatorių. Tai sustiprino nuomonę, kad projektui galėjo pritrūkti aktyvesnės reklamos ir nuoseklios komunikacijos nuo pat veiklos pradžios.
Galiausiai buvo išsakytos įžvalgos apie koncepcijos įgyvendinimą. Nors pats maisto salės formatas vertintas kaip patrauklus ir reikalingas miestui, dalis lankytojų pabrėžė, kad praktinis įgyvendinimas pritrūko aiškesnio išgryninimo, nuoseklumo ir orientacijos į lankytojo patirtį. Pastatas ir idėja, gyventojų teigimu, turėjo potencialo, tačiau jis nebuvo iki galo išnaudotas.
