Vakarų sąjungininkės eksploatuoja iš viso 10 tūkst. kilometrų ilgio degalų tiekimo tinklą Europoje, kuriuo karo metu tankams ir lėktuvams reikalingi degalai ir tepalai būtų tiekiami į vietas, kur jų gali prireikti kariuomenei.
Ši sistema buvo sukurta Šaltojo karo metais, kai Lenkija dar buvo aljansui priešiško Varšuvos pakto narė, todėl NATO vamzdynai iki šiol nepasiekia jos bazių, esančių arčiau sienų su Rusija ir Baltarusija.
Lenkija jau daugelį metų svarsto galimybę prisijungti prie NATO vamzdynų sistemos (NPS), o penktadienį gynybos ministerija ir nacionalinis vamzdynų operatorius PERN paskelbė 4,7 mlrd. eurų vertės planą šiam tikslui pasiekti.
„Tai viena didžiausių investicijų į Lenkijos valstybės saugumą per pastaruosius 30 metų“, – žurnalistams pasirašymo ceremonijoje sakė gynybos viceministras Cezary Tomczykas.
Jo teigimu, Varšuva planuoja nutiesti 300 kilometrų dujotiekį iš Vokietijos į savo karinę bazę Bydgoščiuje, šiaurės centrinėje Lenkijoje, kur yra NATO „bendrųjų pajėgų mokymo centras“ ir keletas pagalbinių padalinių.
Aljansas padėjo finansuoti tyrimus, kuriais remiantis planuojamas plėtros projektas, tačiau savo tinklo atšaką, kai visos 32 aljanso narės tam uždegs žalią šviesą, statys ir eksploatuos Lenkija ir PERN.
Lenkija yra didžiausią BVP dalį kariniams poreikiams išleidžianti NATO šalis, skirianti šias lėšas karinėms ir saugumo programoms. Ji taip pat yra ir tvirta kaimyninės Ukrainos, kuri nuo 2022 m. vasario mėn. susiduria su Rusijos plataus masto invazija, sąjungininkė.
Praėjusį mėnesį Lenkija buvo viena iš NATO šalių, kurios oro erdvę pažeidė, kaip įtariama, Rusijos dronai.
Lenkijos karinė ligoninė pradeda specialius karinius mokymus gydytojams
Lenkijos karinė ligoninė pradėjo specialius mokymus gydytojams, kad jie būtų pasiruošę dirbti karo sąlygoms, praneša „TVP World“.
Tyrimai rodo, kad Lenkijos sveikatos apsaugos sistema prastai pasirengusi karo grėsmei.
Varšuvos karinio medicinos instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik 40 proc. gydytojų yra nepakankamai apmokyti dirbti karo sąlygomis.
Tam, kad ši problema būtų sprendžiama, Liublino mieste esanti 1-oji karinė klinikinė ligoninė ir poliklinika dabar rengia specialius mokymus.
Medikai mokysis savo darbą atlikti ankštuose rūsiuose be langų, fone skambant karo garsams. Taip bus imituojamos karo sąlygos.
„Niekas nenori gąsdinti žmonių kalbomis apie karą, bet mes norime būti pasiruošę“, – pulkininkas Aleksanderis Michalskis, ligoninės vadovas, sakė televizijos kanalui „Polsat News“.
Ligoninės vadovo pavaduotojas pulkininkas Boguslawas Piątekas teigė, kad mokymuose dalyvaus ir civiliai, ir karo medikai, kurie susipažins su sudėtinga šiuolaikinio karo aplinka.
Personalo trūkumas
Varšuvos karinio medicinos instituto ataskaitoje teigiama, kad dauguma medikų yra ne tik prastai pasiruošę veikti karo sąlygomis, bet taip pat susiduriama su dideliu personalo trūkumu, o 350-iai kareivių tenka tik vienas gydytojas. Be to, 600-ai gydytojų etatų yra laisvi.
Instituto direktorius generolas profesorius Grzegorzas Gielerakas pabrėžė, kad šias vakansijas būtina užpildyti, nes padėtis tik dar labiau pablogės.
„Jeigu ruošiamės didinti kariuomenę, tai medikų trūkumas išaugs“, – jis sakė „Polsat News“.
Dėl karo medikų trūkumo Lenkijos gynybos ministras paragino civilius gydytojus, greitosios pagalbos medikus ir slaugytojus glaudžiau bendradarbiauti su kariuomene.
Liublino karinė ligoninė nėra pirmoji Lenkijoje organizuojanti specialius karinius mokymus medicinos personalui.
2024 m. Vroclavo karinė ligoninė pradėjo mokymus, kuriuose norėjo dalyvauti 20 kartų daugiau žmonių nei buvo vietų.