Gruodžio ir sausio mėn. šį pasiūlymą ne kartą aptarė Ukrainos, Europos ir JAV pareigūnai, ir jame numatytas daugiasluoksnis atsakas į bet kokius sutartų paliaubų pažeidimus iš Rusijos pusės.
Pagal planą pirmojo atsako į savo padarytus pažeidimus Rusija sulauktų per 24 valandas. Pirma jis turėtų apimti diplomatinį įspėjimą ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus, būtinus pažeidimui nutraukti, nurodė trys šaltiniai.
AP/ „Scanpix“/Rusijos kariai
Jei po to kovos tęsis, bus aktyvuotas antrasis intervencijos etapas, pasitelkiant „Norinčiųjų koalicijos“, kuriai priklauso daugelis Europos Sąjungos šalių, taip pat Jungtinė Karalystė, Norvegija, Islandija ir Turkija, pajėgas, rašo „Financial Times“.
Jei per 72 valandas nuo pirmosios atakos pažeidimas peraugs į platesnio masto invaziją, bus surengtas koordinuotas Vakarų remiamų pajėgų karinis atsakas, į kurį įsitrauks ir JAV kariuomenė, atskleidė šaltiniai.
Teigiama, kad Ukrainos, Europos ir JAV pareigūnai šį planą aptarė gruodžio mėnesį Paryžiuje, o sausį derybas tęsė „Norinčiųjų koalicijos“ šalių nacionalinio saugumo patarėjai Kyjive.
Koks vaidmuo teks JAV?
Anot vieno iš šaltinių, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo vizitą Mar-a-Lago rezidencijoje gruodį taip pat iškėlė klausimą apie tai, kokią paramą yra pasirengusios suteikti Jungtinės Valstijos.
Didžioji Britanija ir Prancūzija pažadėjo siųsti karių ir ginklų į Ukrainą kaip dalį JAV remiamų saugumo garantijų, kuriomis būtų paremtas 20 punktų taikos planas.
„Wikipedia“ nuotr./JAV kariai
Europos vadovaujamos atgrasymo pajėgos turės užtikrinti oro, jūrų ir sausumos operacijas po paliaubų, o žvalgybos ir logistinę paramą teiks Jungtinės Valstijos, po susitikimo Paryžiuje kalbėjo pagrindiniai Kyjivo sąjungininkai.
Paliaubų stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo klausimai bus labai svarbūs jų tvarumui, pastebėjo „Financial Times“. Savo ruožtu JAV pasisiūlė aprūpinti 1 400 km ilgio fronto liniją aukštųjų technologijų stebėjimo įranga.
JAV vaidmuo stebint ir prižiūrint karo užbaigimo procesą ir užtikrinant tikrąjį saugumą taip pat buvo aptartas per trišales Vašingtono, Kyjivo ir Maskvos atstovų derybas Abu Dabyje sausio pabaigoje, anksčiau nurodė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas sakė, kad „kariniai atstovai nustatė klausimų sąrašą“, kurie bus aptarti būsimame susitikime.
Rusija atmetė JAV ir Ukrainos aptartas saugumo garantijas. Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas interviu propagandinei naujienų agentūrai TASS, agentūrai „Reuters“ ir prokariniam tinklaraščiui „Wargonzo“ aiškino, kad „šios garantijos negali būti vienašališkos“.
„Tai nėra garantijos Ukrainai. Tai garantijos abiem pusėms: Rusijai ir Ukrainai. Kitaip garantijos neveikia“, – dėstė D.Medvedevas.
Sausį V. Zelenskis sakė, kad saugumo garantijos, dėl kurių susitarta su JAV, dalyvaujant Europos partneriams, yra „100 proc. paruoštos“ ir Kyjivas „laukia, kol partneriai patvirtins pasirašymo datą ir vietą“.
Ukrainos, Rusijos ir JAV pasiuntiniai trečiadienį ir ketvirtadienį Abu Dabyje vėl susitiks deryboms, kuriomis siekiama užbaigti karą.
Praėjusią savaitę Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, vertindamas derybas, pažymėjo, kad su Rusijos puse pasiekta tam tikra „pažanga“.
Kaip priežastį jis nurodė „kokybinį Rusijos delegacijos sudėties pasikeitimą“.
„Tai kiti žmonės, ir nebebuvo jokių pseudoistorinių paskaitų“, – sakė jis, turėdamas omenyje ankstesnes dvišales derybas Stambule praėjusį pavasarį, per kurias žemo rango Rusijos pareigūnai savo kolegoms ukrainiečiams skaitė revizionistines istorijos paskaitas. Priešingai, JAE sostinėje vykusios derybos, pasak jo, „buvo labai sutelktos“.