S.al Islamo Gaddafi biuras antradienį informavo, kad jis buvo nužudytas per „tiesioginį susirėmimą“ su keturiais nežinomais ginkluotais užpuolikais, įsiveržusiais į jo namus.
Libijos generalinis prokuroras nurodė, kad tyrėjai ir teismo medicinos ekspertai apžiūrėjo vyro kūną ir nustatė, kad jis mirė nuo šautinių žaizdų.
53 metų S.al Islamas Gaddafi, nors ir neužimantis jokių oficialių pareigų, kadaise buvo laikomas galingiausia figūra naftos turtingoje Šiaurės Afrikos šalyje po savo tėvo M.Gaddafi, valdžiusio daugiau kaip keturis dešimtmečius.
„Shutterstock“ nuotr./Muanmaras Gaddafi, 2008 m.
Diktatoriaus sūnus formavo politiką ir tarpininkavo aukšto rango, jautriose diplomatinėse misijose.
Jis vadovavo derybose dėl Libijos atsisakymo turėti masinio naikinimo ginklų ir derėjosi dėl kompensacijų 1988 m. virš Lokerbio, Škotijoje, susprogdinto „Pan Am“ 103-ojo reiso lėktuvo šeimoms.
Be kita ko, jis užmezgė ryšius su Vakarais ir pasisakė už reformas, ragindamas priimti konstituciją ir gerbti žmogaus teises.
Išsilavinimą įgijęs Londono ekonomikos mokykloje ir laisvai kalbantis angliškai, kadaise jis daugelio vyriausybių buvo laikomas priimtinu, Vakarams draugišku, Libijos veidu.
Tačiau kai 2011 m. prasidėjo sukilimas prieš ilgametį M.Gaddafi valdymą, S.al Islamas iš karto pasirinko likti lojalus šeimai ir klanui, o ne daugybę draugysčių ir tapo žiauraus susidorojimo su sukilėliais, kuriuos jis vadino „žiurkėmis“, architektu.
Sukilimo metu kalbėdamas su naujienų agentūra „Reuters“ jis sakė: „Mes kovojame čia, Libijoje, mes mirštame čia, Libijoje“.
Jis perspėjo, kad tekės kraujo upės, o vyriausybė kovos iki paskutinio vyro, moters ir kulkos.
„Visa Libija bus sunaikinta. Mums prireiks 40 metų, kad pasiektume susitarimą, kaip valdyti šalį, nes šiandien kiekvienas norės būti prezidentu arba emyru, kiekvienas norės valdyti šalį“, – kalbėjo jis, rodydamas pirštu į kamerą televizijos laidoje.
Pateko į sukilėlių nagus
Sukilėliams užėmus sostinę Tripolį, S.al Islamas Gaddafi bandė pabėgti į kaimyninį Nigerį persirengęs beduinų genties nariu.
„Reuters“/„Scanpix“/Muamaro Gaddafio sūnus Saifas al Islamas
Abu Bakro Sadiko brigados kovotojai jį sugavo dykumos kelyje ir nuskraidino į vakarinį Zintano miestą praėjus maždaug mėnesiui po to, kai sukilėliai sumedžiojo ir nušovė jo tėvą.
„Aš lieku čia. Jie ištuštins savo amuniciją, kai tik išeisiu“, – sakė jis komentaruose, užfiksuotuose garso įraše, kai šimtai vyrų būriavosi aplink seną Libijos oro pajėgų transporto lėktuvą.
S.al Islamą sukilėlių pagrobėjams išdavė vienas Libijos klajoklis.
Kitus šešerius metus jis praleido sulaikytas Zintane – toli gražu ne tokį žavų gyvenimą, kokį gyveno valdant M.Gaddafi, kai namuose sukiojosi tigrai, leisdavosi į medžioklę su sakalais ar Londone bendravo su britų aukštuomenės atstovais.
S.al Islamas sakė, kad buvo izoliuotas nuo pasaulio, jam nebuvo leidžiama priimti lankytojų. Tačiau jam buvo suteikta galimybė žiūrėti televizorių su palydovine televizija ir skaityti kai kurias knygas.
2015 m. Tripolio teismas už karo nusikaltimus S.al Islamui skyrė mirties bausmę sušaudant.
„Reuters“/„Scanpix“/Saifas al Islamas Gaddafis
Jo taip pat ieškojo Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje, kuris išdavė jo arešto orderį dėl „nužudymo ir persekiojimo“.
Sužlugdė rinkimus
Tačiau 2017 m. milicija jis buvo paleistas pagal amnestijos įstatymą. Nuo 2016 m. jam buvo leista susisiekti su žmonėmis Libijoje ir už jos ribų, „Reuters“ sakė Libijos analitikas Mustafa Fetouri, turintis ryšių S.al Islamo artimiausioje aplinkoje.
Dėvėdamas tradicinį Libijos chalatą ir turbaną, 2021 m. jis pasirodė pietiniame Sabhos mieste, kad pateiktų savo kandidatūrą prezidento rinkimams.
Tačiau jo kandidatūra buvo vertinama prieštaringai ir jai priešinosi daugelis tų, kurie nukentėjo nuo jo tėvo valdymo. Iš 2011 m. sukilėlių grupuočių susiformavusios galingos sukarintos struktūros jį iš karto atmetė.
123RF.com nuotr./Libijos vėliava
2021 m. pabaigoje rinkimų procesui įsibėgėjant ir nesant tikro susitarimo dėl taisyklių, S.al Islamo kandidatūra tapo vienu iš pagrindinių ginčų objektų.
Jis buvo diskvalifikuotas dėl 2015 m. priimto apkaltinamojo nuosprendžio, tačiau, kai jis bandė apskųsti sprendimą, kovotojai užblokavo teismą. Kilę ginčai prisidėjo prie rinkimų proceso žlugimo ir Libijos grįžimo į politinę aklavietę.
2021 m. interviu laikraščiui „The New York Times“ S.al Islamas Gaddafi aptarė savo politinę strategiją.
„10 metų buvau toli nuo Libijos žmonių, – sakė jis. – Reikia grįžti lėtai, lėtai. Kaip šokant striptizą. Reikia šiek tiek pažaisti jų protu“.
Didžiosios Britanijos Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) analitinio centro bendradarbis Jalelas Harchaoui nurodė, kad po to, kai prieš kelerius metus S.al Islamas buvo paleistas į laisvę, paaiškėjo, kad jis nesugeba sakyti kalbų ar rengti viešų pareiškimų spaudoje ar socialiuose tinkluose.
„Tačiau jo simbolinė reikšmė išliko didelė. Šis simbolinis statusas buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, sutrukdžiusių surengti 2021 m. rinkimus“, – pridūrė jis.
„Dabar, kai jis nužudytas, dauguma Gaddafį remiančių frakcijų patirs ir moralės, ir pykčio nuosmukį. Kartu pašalinta viena kliūtis, trukdanti surengti rinkimus Libijoje“, – įvertino J.Harchaoui.