„Kinija nepastebimai sukūrė tiekimo linijas, vedančias į dronų gamyklas Rusijoje. Šaltiniai nurodė, kad 60 proc. Rusijos karo slapta finansuoja Kinija. Taigi Pekinas teikia milžinišką paramą“, – sakė buvęs Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų žvalgybos vadovas Edas Stringeris.
Pasak jo, Rusija vis dar gali kariauti prieš Ukrainą tik todėl, kad Kinija faktiškai finansuoja šį karą. E. Stringeris taip pat teigė, kad Pekinas siekia ekonomine prasme dominuoti prieš Vakarus ir gali pasinaudoti savo įtaka Maskvai, kad „nukreiptų“ NATO dėmesį, kol stiprina savo kariuomenę.
Analitikai mano, jog Kinijos vadovas Xi Jinpingas galėtų daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, skatindamas jį pulti Estiją. Jų vertinimu, karas prieš Ukrainą Pekinui yra naudingas, todėl Kinija nėra suinteresuota, kad jis baigtųsi.
Pranešama, kad eksportas iš Kinijos padėjo Rusijai tris kartus padidinti balistinių raketų 9M723 gamybą raketų komplekso „Iskander-M“ reikmėms.
Be to, 2024 m. Kinija sudarė apie 70 proc. viso Rusijos importuoto amonio perchlorato – itin svarbaus kietojo raketinio kuro komponento.