Ruošiantis tiesti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ liniją tarp Kauno ir Vilniaus Susisiekimo ministerija Vyriausybei teikia maždaug 2,5 mlrd. eurų vertės ruožo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo, arba vadinamąjį specialųjį planą.

Vyriausybei jį patvirtinus pirmajame etape – iki 2027 metų pabaigos – bus paimama žemė visuomenės poreikiams Kauno ir Jonavos rajonuose, o vėliau – nuo 2028 metų, priklausomai nuo finansavimo galimybių ir Vyriausybei vėl pritarus, – bus pradedamas žemės paėmimas Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų rajonų, Vilniaus miesto ir rajono teritorijose, rašoma Vyiausybės nutarimo projekte. 

Antrajame etape – nuo 2028-ųjų – turėtų prasidėti ir pagrindinės linijos bei regioninių jungčių statyba, energijos ir eismo valdymo posistemių įrengimas. 

Rengiant specialųjį planą buvo atlikti preliminarūs žvalgybiniai inžineriniai geologiniai, archeologiniai ir kiti būtini tyrimai, parengta koncepcija su bent keturiomis linijos trasomis ir su ja susijusių objektų – Kauno ir Vilniaus oro uostų geležinkelio stočių  ir 1435 mm pločio vėžės kelynų, Vilniaus keleivių geležinkelio stoties ir intermodalinio terminalo, privažiuojamųjų ir jungiamųjų automobilių kelių, kitų kelių ir stočių – vystymo alternatyvomis.

Be to, buvo atliktas alternatyvų palyginimas bei strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, identifikuota optimali trasos ir jos objektų vystymo alternatyva, parengti sprendiniai ir pagal juos suformuoti žemės sklypai bei servitutai, taip pat buvo suplanuoti inžinerinės infrastruktūros (šilumos, elektros tinklų, dujotiekių, kitų tinklų) rekonstrukcijos ir statybos sprendiniai, rezervuotos teritorijos.

Pasak dokumento, specialiojo plano kaštų ir naudos analizė parodė, kad bendra visos šios infrastruktūros investicijų preliminari kaina siekia apie 2,5 mlrd. eurų. 

„Rail Baltica“ projekto Lietuvoje pirmojo etapo – iki 2030 metų – investicijos (angl. CapEx, Capital Expenditure) vertinamos 5,6 mlrd. eurų, iš jų iki šiol skirta 1,6 mlrd. eurų (85 proc. – ES, o 15 proc. – valstybės biudžeto lėšos). 

Kaip rašė BNS, tiesiant vėžę tarp Kauno ir Vilniaus turėtų būti nusavinta 2,5 tūkst. sklypų, kurių bendras plotas siekia 1,7 tūkst. hektarų. Be to, planuojama visuomenės poreikiams paimti 467 pastatus, iš kurių gyvenami – 83. Kiek lėšų reikės šiam turtui išpirkti, neskelbiama.

Tuo metu Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybėse bus paimta apie 280 bendro 447 ha ploto žemės sklypų. Kompensacijoms turto savininkams šiuose rajonuose preliminariai numatyta 6,5 mln. eurų, o žemės nusavinimo projekto parengimui – 1 mln. eurų.

Susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas sausį teigė, kad žemės nusavimas Kauno ir Jonavos rajonuose prasidės jau šiemet.

Dvikelio geležinkelio elektrifikuotos linijos nuo Talino iki Varšuvos „Rail Baltica“ didžiausias projektuojamas keleivinių traukinių greitis – 249 km per valavdą, o krovininių – 120 km per val. Linijos ilgis Lietuvoje – 392 km, pirmuoju etapu planuojama nutiesti  265 km.

Projektas įtrauktas į ES Šiaurės karinio mobilumo koridoriaus sudėtį. Pagal ES tesę pagrindinio transeuropinio transporto tinklo projektai turi būti įgyvendinti iki 2030 metų, o visas tinklas – iki 2050 metų. Linija nuo Talino per Rygą, Pernu, Panevėžį ir Kauną iki Varšuvos turi būti pradėta naudoti ne vėliau kaip 2030 metais.

Tačiau Europos Audito Rūmai sausį pareiškė, kad „Rail Baltica“ projektas nebus baigtas 2030 metais, kaip buvo numatyta anksčiau, o galutinio jo įgyvendinimo termino apskritai nėra.

„Rail Baltica“ parametrai, suderinti su NATO ir ES karinio mobilumo standartais, užtikrina dvigubą – civilinę ir gynybinę – paskirtį. 

Redaktorė Roma Pakėnienė