Tiesa, jau pačioje posėdžio pradžioje pasipylė opozicijos priekaištai, kodėl didelės apimties suvestinėje atsirado anksčiau neaptartų siūlymų, o pati suvestinė darbo grupės nariams buvo atsiųsta likus mažiau nei parai iki posėdžio pradžios.
„Visų pirma, suvestinėje, kurią gavo darbo grupės nariai ir pakaitiniai nariai, yra daugybė projektų ir pasiūlymų, kurie darbo grupėje nebuvo pristatyti. Buvo toks mūsų supratimas ir sutarimas, kad visi pasiūlymai bus pristatyti darbo grupėje ir tada jie nuguls į pasiūlymų suvestinę.
Dalis pasiūlymų yra identiški tiems, dėl kurių Lietuvoje lankėsi Venecijos komisija, ir mes viešai girdėjome patikinimus, kad bus laukiama Venecijos komisijos išvados dėl tų pasiūlymų (…)
Trečias dalykas, kurį jūs pats paminėjote – gavome 125 punktų suvestinę, kuri yra pateikta tikrai vėliau nei 24 valandos iki posėdžio, likus 20-čiai valandų, tikrai fiziškai yra nei paprasta, nei įmanoma susipažinti – tokia sukrėstinė. Nėra nei paaiškinimų, nei išvadų, galbūt tie pasiūlymai vieni kitiems prieštarauja“, – tvirtino konservatorė Giedrė Balčytytė.
Ji paragino darbo grupės pirmininką, Seimo vadovą Juozą Oleką šį posėdį nukelti.
Savo ruožtu liberalas Simonas Kairys pranešė, kad liberalai traukiasi iš darbo grupės veiklos. Jis priminė pažadą suvestinę grupės nariams atsiųsti susipažinimui likus bent kelioms dienoms iki jos pristatymo.
„Viskas, ką jūs darote, tai vykdote procedūrinį triukšmą – du žingsniai į priekį, vienas atgal, vienas žingsnis į priekį, du atgal. Panašu, kad jums šitas procesas yra reikalingas kaip figos lapelis pridengti tai, ką jūs nuo pat pradžių ir darėte. Aš noriu informuoti, kad Liberalų sąjūdžio frakcija priėmė sprendimą nebedalyvauti šitos darbo grupės darbe ir figos lapeliu būti nežadame“, – nurodė S. Kairys.
„Toliau dirbti čia nėra prasmės“, – pareiškė liberalas, atsistodamas nuo kėdės ir palikdamas posėdžių salę.
Konservatorė Daiva Ulbinaitė su G. Balčytyte susižvalgė, ar ir jos turėtų palikti salę, bet nusprendė tęsti diskusiją. D. Ulbinaitė paprašė pristatyti į suvestinę įtrauktus, bet darbo grupėje neaptartus pasiūlymus.
„Pavyzdžiui, šitoje suvestinėje yra daug registruotų naujų valstiečių žaliųjų pasiūlymų. Norėtųsi išgirsti, kaip ir kodėl jie atsirado. Apie juos nebuvome kalbėję“, – pastebėjo konservatorė.
Ji priminė, kad opozicija jau anksčiau buvo pareiškusi, jog neatsisakius senojo LRT pataisų projekto, ši trauksis iš darbo grupės.
„Mes šiandien matome, kad analogiškas, praktiškai R. Žemaitaičio pasiūlymas, anksčiau papudruotas socialdemokratų, o dabar jau, panašu, žaliųjų, yra šituose pasiūlymuose. Bet jis nebuvo čia pristatytas. Tai ar galime šiandien kažkaip tą pristatymą suorganizuoti? Nes antraip mes kaip ir nematome prasmės šitame farse dalyvauti“, – kalbėjo D. Ulbinaitė.
„Tarėmės, kad pradėsime nuo balto lapo, kol kas to balto lapo nematome. Matome tik tą patį buldozerį, kažkokiu baltu tinklu pridengtą“, – pridūrė ji.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškos šeimų sąjungos (LVŽKŠS) narė Ligita Girskienė teigė nematanti prasmės pristatinėti siūlymų, kurie bus aptariami pastraipsniui darbo grupės posėdžio metu.
„Kiekvienas pasiūlymas bus pristatytas. Mes iš visų turimų lentelėje pasiūlymų ieškosime vienos bendros formuluotės. Tie pasiūlymai yra suregistruoti tokie, kokie yra, mes į darbo grupę tam ir renkamės, kad atsirinktume, kurie tinkami, kurie netinkami“, – sakė ji.
O darbo grupei vadovaujantis J. Olekas, reaguodamas į S. Kairio pasisakymą, ragino darbuotis toliau. Anot jo, darbo grupės esmė ir buvo išgirsti kuo daugiau nuomonių apie svarstomas LRT pataisas.
„Mūsų darbo grupės metu mes apsispręsime, kuriuos pasiūlymus galbūt priimame, svarstome, kuriuos paliekame, bet žinosime, kad tokie yra. Galbūt mūsų grupei bus lengviau suformuluoti mūsų argumentus, kad visi Seime pasisakytų už mūsų darbo grupės projektą, o ne tuos, kuriuos būtų pateikę pavieniai žmonės, jeigu mes surasime konsensusą“, – sakė J. Olekas.
Pastarąjį kartą grupė posėdžiavo praėjusios savaitės trečiadienį. Tuomet buvo pristatyti apibendrinti LRT valdysenai tobulinti skirti siūlymai, tarp kurių – prezidento deleguojamų Tarybos narių skaičiaus mažinimas, visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus kadencijų ribojimas bei valdybos įsteigimas.
Pasiūlymus pristatęs Mišrios Seimo narių grupės atstovas Artūras Zuokas teigė, kad jie paremti siekiu sustiprinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, skaidrumą ir atskaitomybę.