„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Jos atnaujintas vertinimas dar kartą patvirtina, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu turėtų stabilizuotis ties jos tiksliniu 2 proc. lygiu“, – rašoma ECB pranešime.
Tai jau penktas iš eilės ECB posėdis, kuriame nepakeistos palūkanų normos.
Taigi, naudojimosi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų ir ribinio skolinimosi palūkanų normos, atitinkamai, išlieka 2,00 proc., 2,15 proc. ir 2,40 proc. Jos galioja nuo pernai birželio 11 dienos:
„Nepaisant sudėtingos pasaulinės aplinkos ekonomika tebėra atspari. (Euro zonos – red.) žemas nedarbo lygis, gera privačiojo sektoriaus balansų būklė, nuosekliai įgyvendinami valstybių išlaidų gynybai ir infrastruktūrai planai bei palankus iki šiol vykdyto palūkanų normų mažinimo poveikis skatina augimą“, – argumentuoja ECB.
Tačiau, pasak euro zonos reguliuotojo, perspektyvos vis dar neaiškios, ypač dėl tebesitęsiančio pasaulinės prekybos politikos neapibrėžtumo ir geopolitinės įtampos.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) prieš ECB posėdį prognozavo, kad dabartinis bazinių palūkanų normų lygis išliks didesniąją šių metų dalį.
„Rinkų ir ekonomistų sutarimu, pinigų politikos formuotojai artimiausiu metu neketina keisti pagrindinių palūkanų normų, kurios šiuo metu yra 2,00–2,40 proc. intervale. Palyginimui, dar prieš dvejus metus jos siekė 4,00–4,75 proc.
Tikėtina, kad dabartinis palūkanų lygis išliks panašus bent didžiąją 2026 m. dalį, o galimi nedideli sumažinimai būtų svarstomi tik tuo atveju, jeigu infliacija nukristų reikšmingai žemiau 2 proc. ribos“, – pranešime teigė LLRI ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Paskolas turintiems žmonėms aktuali tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“, kurioje jau atsispindi rinkos lūkesčiai dėl bazinių palūkanų mažinimo. Populiariausias Lietuvoje yra 6 mėn. trukmės „Euribor“, kuris kol kas taip ir nenukrito žemiau 2 proc. ribos. „Chatham Financial“ analitikai mano, kad taip ir nenutiks:
„Swedbank“ sausį prognozavo, kad ECB bazinių palūkanų normų nebemažins – jos turėtų išlikti ties 2 proc. kartele bent iki kitų metų pabaigos.
„Euro zonoje infliacija, priešingai nei JAV, nebėra problema ir artimiausiu metu nukris žemiau 2 procentų kartelės. Vis dėlto tai turbūt nebus pakankama priežastimi pradėti labiau skatinti euro zonos ekonomiką dar labiau mažinant palūkanas. Šį instrumentą ECB pasiliks krizinėms situacijoms“, – pranešime teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Iš tiesų, euro zonoje metinė infliacija sausį yra 1,7 proc. (pernai gruodį – 2 proc.), išankstinius „Eurostat“ duomenis skelbia Europos Komisija. Taigi, tai yra žemiau negu ECB numatytas vidutinio laikotarpio tikslas – 2 proc. infliacija.
Lietuvoje išankstinė metinė infliacija (pagal SVKI) sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, siekia 2,8 proc. Mėnesio infliacija, palyginti su praėjusių metų gruodžio duomenimis – 1,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra, kurią cituoja ELTA.Išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis sausį buvo 3,4 proc.