Ar ekonominė aplinka ir toliau skatins lietuvius pirkti butus kaip karštas bandeles?
Ekonomistas pradėjo pranešimą, paminėdamas neblėstančią lietuvių meilę nekilnojamam turtui (NT).
Pasak Ž.Maurico, lietuviui būstas buvo, yra ir bus svarbiausias turtas, kad ir koks jis bebūtų. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, dauguma lietuvių turi savo būstą.
„Tai nėra blogai. Būtent tai, kad didžioji dalis lietuvių turi nuosavą būstą, mažina turtinę nelygybę. Vokietijoje gyventojai praktiškai neturi savo nuosavo būsto, jį nuomojasi, o Lietuvoje turime bene 100 proc. nuosavo būsto turėjimą“, – pažymi Ž.Mauricas.
Jis pastebėjo, kad su jaunąja karta, manoma, ateina pokyčiai.
Vis dėlto, pasak ekonomisto, jaunimas Lietuvoje taip pat turi daug turto – pagal tai yra vieni pirmaujančių ES.
„Be to, amžius, kada lietuviai palieka tėvų namus, vienas mažiausių, greitai keliame sparnus ir ieškome savo būsto įsigijimui“, – pastebėjo Ž.Mauricas.
Toliau jis iškėlė amžiną klausimą – kas geriau, nuomotis ar pirkti?
Ekonomistas paragino įsivaizduoti, kad turite 100 tūkst. ir būsto poreikį. Kaip galite šiuo atveju elgtis? Galimas ne vienas scenarijus.
„Galėjote pastarąjį dešimtmetį tik nuomotis būstą, taip pat nuomotis ir investuoti, trečias variantas – įsigyti savo būstą, o dar vienas variantas – įsigyti būstą su paskola, t.y. įnešėte savo dalį, o kitą – finansinė institucija“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
123RF.com nuotr./Būsto paskola
Pasak jo, labiausiai pralaimėjo tie, kurie tik nuomojosi – mat nuomos kaina tik didėja.
„Čia pažymėsiu sudėtinių palūkanų stebuklą – tie, kas supranta, jas gauna, o kas ne – moka. Iš ilgo laiko perspektyvos, kai pasižiūrime, gailimės, kad neinvestavome 1990-aisiais metais“, – sakė ekonomistas.
Perka mažesnį būstą
Jo teigimu, Lietuvoje gyventojams labiausiai koją kiša būsto įperkamumas, jis nėra geras.
„Vilniuje vidutinio ploto – 90 kv. m – būstas kainuoja 13 metinių atlyginimų. Europos kontekste esame vieni brangiausių“, – pažymėjo pranešėjas.
Tačiau, pasak jo, lietuviai kūrybingi – nepasiduoda, jie perka mažesnį plotą.
„Prieš 15 metų buvo gerokai erdvesni butai. Jei turima vaikų, kas šiuo metu jau nebemadinga – turi dažnai po vieną vaiką, ieškoma būsto priemiestyje, pvz. kotedžo“, – pažymėjo ekonomistas.
Jis taip pat pastebėjo, kad dalis pinigų iš II pensijų pakopos nukeliaus į būsto rinką.
„Tiesiogiai ar netiesiogiai, pavyzdžiui, galbūt tėvai sumokės savo vaikų pradinį įnašą būstui įsigyti, galbūt kaip investavimo įrankį naudos įsigydami NT. Tų pinigų iš viso per 10 mlrd., apie šeštadalis lietuvių viso finansinio turto. Tai tam tikra grėsmė“, – įspėjo ekonomistas.
Pasak Ž.Maurico, mažmeninė prekyba auga labai stipriai, o vartotojų lūkesčiai Lietuvoje vieni geriausių ES.
„Mes šliūktelėję (pinigų – aut.) į liepsnojantį vartojimo laužą, galime jį dar įkaitinti“, – sako ekonomistas.
Pasak jo, NT kainos natūraliai didėja, pinigai iš kreditavimo taip pat liejasi į rinką.
„Nerimą kelianti žinia, ar mes nepakaitinsime savo laužo, ar jis nesudegins mūsų ir neteks gailėtis. Ypač šįmet turim ES paramos lėšas, rekordines investicijas į krašto apsaugą, būsto paklausa šoktelės dėl II pensijų pakopos. Kuo daugiau įsilies pinigų iš II pensijų pakopos, tuo turėsime didesnę infliaciją“, – įspėja Ž.Mauricas.
Jis pažymėjo, kad dažnai žmonės nesirūpina, kas įvyks ilguoju laikotarpiu.
„Šie metai Lietuvos ekonomikai bus labai geri. Bus vakarėlio įkarštis. Kiti metai jau bus, kai muziką pritildo, šviesą pritildo, bet vakarėlio dalyviai dar patys dainuoja, linksma. 2028 m. vakarėlis baigiasi, o 2029 m. sąskaitų mokėjimo laikas“, – apibendrino Ž.Mauricas, primindamas, kad Lietuva gali ir „prašokti“ šį laiką.