Ji tebėra branduolinė supervalstybė ir pagal branduolinių galvučių kiekį beveik nenusileidžia JAV, todėl net silpnesnė Maskva turi kėdę prie aukščiausio lygmens tarptautinės diplomatijos stalo, rašo CNN.
Viršūnių susitikimuose dėl branduolinio ginklo Kremliaus lyderis gali išdidžiai sėdėti priešais JAV prezidentą Baltuosiuose rūmuose (visai kaip Šaltojo karo metais) ir spręsti tarptautinio saugumo klausimus.
2010-aisiais tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama ir trumpam Rusijos prezidento postu pasidžiaugti gavęs Dmitrijus Medvedevas kaip tik taip ir padarė – susitarė dėl Naujosios START (strateginės ginkluotės mažinimo sutartis), kurią tuo metu Baltieji rūmai pavadino istorine. Vadovaujantis šia sutartimi, Rusija ir JAV negali turėti daugiau nei po 1 550 paruoštų naudoti tolimojo nuotolio branduolinių galvučių, įskaitant esančias tarpžemyninėse balistinėse raketose, iš povandeninių laivų paleidžiamose balistinėse raketose bei bombose ir raketose, kurias numeta (paleidžia) bombonešiai.
Paskutinio ginklų kontrolės susitarimo tarp JAV ir Rusijos galiojimo pabaiga per daug nesujaudino Donaldo Trumpo administracijos. JAV prezidentas ir pats numojo ranka į siaubingą perspektyvą – pasaulį be branduolinio ginklo ribojimų.
Beje, Vašingtonas ne kartą kaltino Maskvą pažeidus Naująją START, nes rusai neleido apžiūrėti branduolinio ginklo kūrimo infrastruktūros objektų.
„Jei baigs galioti, vadinasi, nebegalios“, – sausio mėnesį pašmaikštavo D. Trumpas ir užsiminė apie geresnį susitarimą.
Vašingtonas akivaizdžiai Naujosios START galiojimo pabaigą trakuoja kaip visiškai nereikšmingą dalyką, ir tai yra didžiulis kontrastas nerimui Maskvoje, kur daug dejuojama ir griežiama dantimis dėl branduolinio arsenalo ribojimo.
Kaip rašo CNN, Kremliaus nuogąstavimai gali būti labiau strateginiai ir savanaudiškesni, nei rusai yra pasirengę pripažinti.
Negana to, kad Maskva neteks ginkluotės mažinimo platformos, akcentuojančios vieną iš paskutinių sovietmečio galios pėdsakų, ateityje jai gali tekti susidurti su potencialiai neribota JAV branduolinio arsenalo plėtra.
D. Trumpo administracija, pavyzdžiui, jau vėl prakalbo apie branduoliniais ginklais apginkluotus karo laivus (tokių laivų planuota statyti Šaltojo karo metais, bet šio sumanymo buvo atsisakyta prieš daugelį dešimtmečių), kurie būtų pavadinti dabartino prezidento garbei, t. y. Trumpo klasės karo laivai.
Senoji Sovietų Sąjunga būtų nenusileidusi JAV ginklavimosi varžybose, tačiau Rusijos ekonomika ir biudžetas tesudaro dalelę JAV pajėgumų, todėl Maskva faktiškai neturi jokių šansų neatsilikti, taigi, jau ir taip nemenka galios ir įtakos praraja tarp senų varžovių dar labiau padidės.
Žinoma, JAV turi savų priežasčių leisti, kad baigtųsi su Rusija sudaryto ginklų kontrolės susitarimo galiojimas. Viena iš jų – Kinijos, augančios branduolinės valstybės, įtraukimas į būsimus susitarimus.
Vis dėlto Naujosios START galiojimo pabaiga taip pat žymi eros pabaigą – ne tik supervalstybių ginklų kontrolės sutarčių, orientuotų išskirtinai į Maskvą ir Vašingtoną, bet ir eros, kai JAV buvo pasiruošusios sutikti su branduolinio ginklo ribojimais.