Tačiau pastaruoju metu šie vertinimai pasikeitė: „The Wall Street Journal“ rašė, kad vis labiau tikėtina, jog Rusija gali imtis karinių veiksmų gerokai anksčiau, nei Europa spės sustiprinti savo gynybą.
„Mūsų duomenimis, Rusija per vienerius metus galėtų permesti dideles pajėgas [prie NATO sienų]“, – sakė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas.
Pasak jo, Rusija jau dabar telkia daugiau karių ir ginkluotės prie NATO sienų. Europos pareigūnų ir analitikų vertinimu, net ir nepasirašius taikos su Ukraina Maskva galėtų greitai perkelti iki 200 tūkst. karių, sumažinusi puolimą ir tiesiog laikydama užimtas pozicijas fronte.
„Welt“ gruodį Berlyne surengė vadinamuosius karo žaidimus, kuriuose dalyvavo 16 buvusių Vokietijos ir NATO politikų, pareigūnų, kariškių bei ekspertų. Scenarijus numatė Rusijos kariuomenės įsiveržimą į Lietuvą 2026 m. spalio 27 d. prisidengus tariama humanitarine krize Kaliningrado srityje, 15 tūkst. karių grupuotė užėmė Lietuvos miestą Marijampolę – svarbų transporto mazgą netoli Suvalkų koridoriaus.
Šis maždaug 100 km ilgio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, besitęsiantis tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities, tradiciškai laikomas vienu pagrindinių galimų Rusijos taikinių NATO rytiniame flange.
Karo žaidimų, vykusių Hamburgo Bundesvero universitete, dalyviai pasidalijo į dvi komandas: „mėlynąją“ (Vokietijos vyriausybę), kuriai vadovavo buvęs Vokietijos valdančiosios partijos CDU vadovas Peteris Tauberis, ir „raudonąją“ (Rusiją), kuriai vadovavo atstovavo Berlyno Rusijos ir Eurazijos studijų direktorius Aleksandras Gabujevas.
Maskva invaziją pateikė kaip „humanitarinę misiją“, todėl JAV prezidentas nusprendė netaikyti NATO 5-ojo straipsnio dėl kolektyvinės gynybos. Vokietijos valdžia elgėsi neryžtingai, o Lenkija, nors ir paskelbė mobilizaciją, karių į Lietuvą nesiuntė. Lietuvoje dislokuota Vokietijos brigada (nevisiškai sukomplektuota) negalėjo padėti, iš dalies dėl to, kad Rusijos dronai užminavo kelius, vedančius iš jos bazės.
Galiausiai „raudonoji“ komanda per kelias dienas sugebėjo užsitikrinti dominuojančias pozicijas Baltijos šalyse, pradėjusi invaziją vos 15 tūkst. karių pajėgomis, ir smarkiai pakirsti NATO autoritetą, nes Aljanso narės nesugebėjo veikti vieningai.
Vienos karo ekspertas Franzas-Stefanas Gady, karo žaidimuose atstovavęs Rusijos generalinio štabo vadui, paaiškino: „Reikšmę turi ne tik karinė galia, bet ir tai, ar priešas tiki mūsų pasiryžimu veikti. Šiuose karo žaidimuose mano „rusų kolegos“ ir aš žinojome, kad Vokietija dvejos. To pakako pergalei.“
„Rusai pasiekė daugumą savo tikslų nepasitelkdami reikšmingų pajėgų“, – nurodė Lenkijos saugumo analitikas Bartlomiejus Kotas, karo žaidimuose vaidinęs Lenkijos ministro pirmininko vaidmenį.
Realybėje, pasak Lietuvos kariuomenės vado Giedriaus Premenecko, tokio scenarijaus būtų galima išvengti dėl išankstinių žvalgybos perspėjimų. Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą buvo pakankamai informacijos apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimus – JAV apie tai nuolat perspėjo nuo lapkričio, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėjo galimybę pasirengti ir neleisti įvykti trijų dienų „žaibiškam karui“.
Be to, net ir be sąjungininkų Lietuvos kariuomenė – 17 tūkst. karių taikos metu ir 58 tūkst. po skubios mobilizacijos – galėtų atremti puolimą prieš Marijampolę, mano G. Premeneckas.
Pasak jo, ir Maskva turėtų įvertinti rizikas: „Rusijai būtų labai sunku išlaikyti Kaliningradą ir jei ji imtųsi tokių veiksmų, NATO turėtų labai aiškiai pasakyti, kad tokiu atveju Kaliningradas būtų prarastas.“
Tačiau Europos pareigūnai ir ekspertai pabrėžia, kad Rusija jau pertvarkė ekonomiką karo reikmėms, o jos ginkluotės modernizavimo ir rezervistų rengimo mastai gerokai perkopia tai, ko reikia karui Ukrainoje. Pavyzdžiui, Rusija ir toliau gamina modernius tankus T-90, tačiau jų į Ukrainos frontą nebesiunčia.
„The Wall Street Journal“ taip pat nurodė, kad NATO strategus neramina Rusijos kariniai planai, susiję su Švedijos, Suomijos ir Danijos salomis Baltijos jūroje, kai kuriais Lenkijos regionais bei šiaurinėmis Norvegijos ir Suomijos teritorijomis. Taip pat neatmetama galimybė smogti Europos strateginei infrastruktūrai – net iki Nyderlandų Roterdamo uosto Vakarų Europoje, per kurį konflikto atveju turėtų atvykti pastiprinimas iš neeuropinių NATO šalių.
Vis dėlto kai kurie ragina nepervertinti šių Rusijos galimybių, atsižvelgiant į ketverių metų karą Ukrainoje, per kurį Rusija neteko daugiau nei milijono žmonių.
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sakė: „Putinas patyrė nesėkmes beveik visur, kur siekė laimėti. Jis nesiėmė jokių realių veiksmų prieš NATO, nes nepajėgia pasiekti pergalės Ukrainoje. Todėl nereikėtų pervertinti Rusijos galimybių.“