„Viskas, ką jūs darote, tai vykdote procedūrinį triukšmą (…). Panašu, kad jums šitas procesas reikalingas tiesiog kaip figos lapelis pridengti tai, ką jūs nuo pat pradžių ir darėte. Kadangi dabar labai daug dėmesio būtent į tą darbo grupę ir mes čia joje bandome pseudo problemas spręsti, o problemos šerdį pamirštame, tai noriu informuoti, kad Liberalų sąjūdžio frakcija priėmė sprendimą nebedalyvauti šitos darbo grupės darbe ir figos lapeliu tikrai nežadame būti“, – ketvirtadienį darbo grupės posėdyje pareiškė S. Kairys.
„Tokiu būdu, kaip jūs bandote teigti, svarstyti tą suvestinę nusispjaunant ant reglamento, pagarbos opozicijai, Seimo narių darbo grupei, ekspertams ir dar įtraukėte siūlymų, kurie nebuvo darbo grupėje pristatyti, taip nesidaro“, – pridūrė jis.
Darbo grupę, kuriai pirmininkauja Seimo vadovas, iš pradžių sudarė 17 narių, iš jų – 12 politikų. Liberalų frakcijai atstovavo Viktorija Čmilytė-Nielsen, S. Kairys buvo jos pakaitinis narys.
Liberalų sąjūdžio lyderė teigė, jog „paskutiniu lašu“, paskatinusiu trauktis iš darbo grupės, liberalams tapo ne tik procedūriniai darbo grupės pažeidimai, bet ir ketvirtadienį dalies valdančiųjų registruotas Seimo rezoliucijos „Dėl nepriimtino Europos Parlamento kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus“ projektas.
Jame reiškiamas susirūpinimas anksčiau Europos Parlamente (EP) priimta rezoliucija dėl LRT pataisų, taip pat raginama susilaikyti „nuo kišimosi į teisėkūros ir politinius procesus, priklausančius Lietuvos Respublikos Seimo kompetencijai“.
„Paskutiniu lašu šiandien tapo socdemų partnerių „aušriečių“ ir „valstiečių“ įregistruota Rezoliucija dėl nepriimtino Europos Parlamento kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė V. Čmilytė-Nielsen.
„Gal socdemai ir gali ieškot kompromiso su politikais, kurie Lietuvą nori vesti orbanišku keliu. Liberalai nemato prasmės sėdėti prie bendro stalo, apsimetant, kad galima suderinti pagarbą laisvam žodžiui ir panieką vakarietiškoms vertybėms“, – dėstė ji.
Tiesa, nebedalyvaudami LRT darbo grupėje liberalai vis dėlto toliau stebės jos posėdžius.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas, reaguodamas į S. Kairio pasisakymą, ragino darbuotis toliau. Anot jo, darbo grupės esmė ir buvo išgirsti kuo daugiau nuomonių apie svarstomas LRT įstatymo pataisas.
„Mūsų darbo grupės metu mes apsispręsime, kuriuos (pasiūlymus – ELTA) galbūt priimame, svarstome, kuriuos paliekame, bet žinosime, kad tokie yra. Galbūt mūsų grupei bus lengviau suformuluoti mūsų argumentus, kad visi Seime pasisakytų už mūsų darbo grupės projektą, o ne tuos, kuriuos būtų pateikę pavieniai žmonės, jeigu mes surasime konsensusą“, – sakė J. Olekas.
D. Ulbinaitė: matome tą patį buldozerį
Tuo metu konservatorė Daiva Ulbinaitė priminė, kad opozicija jau anksčiau buvo pareiškusi, jog neatsisakius senojo LRT įstatymo pataisų projekto, ši trauksis iš darbo grupės.
„Mes šiandien matome, kad analogiškas, praktiškai R. Žemaitaičio pasiūlymas, anksčiau papudruotas socialdemokratų, o dabar jau „žaliųjų“, yra šituose pasiūlymuose. Bet jis nebuvo pristatytas. Tai ar galime šiandien kažkaip tą pristatymą suorganizuoti? Nes antraip mes kaip ir nematome prasmės šitame farse dalyvauti“, – kalbėjo D. Ulbinaitė.
„Tarėmės, kad pradėsime nuo balto lapo, kol kas to balto lapo nematome. Matome tik tą patį buldozerį, kažkokiu baltu tinklu pridengtą“, – pridūrė ji.
Tačiau Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškos šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos seniūnė Ligita Girskienė teigė nematanti prasmės pristatinėti siūlymų, kurie bus aptariami pastraipsniui darbo grupės posėdžio metu.
„Kiekvienas pasiūlymas bus pristatytas. Mes iš visų turimų lentelėje pasiūlymų ieškosime vienos bendros formuluotės. Tie pasiūlymai yra suregistruoti tokie, kokie yra, mes į darbo grupę tam ir renkamės, kad atsirinktume, kurie tinkami, kurie netinkami“, – sakė ji.
Valdančiųjų atstovai sieks tobulinti misijos apibrėžimą
Suvestinių pataisų LRT įstatymui dokumentas, su kuriuo susipažino ELTA, apima beveik 160 puslapių. Jame surašyti parlamentarų, žiniasklaidos organizacijų ir kitų suinteresuotų šalių pateikti pasiūlymai, kuriuos darbo grupė turi peržiūrėti ir apsvarstyti.
Ketvirtadienį vykusiame posėdyje apžvelgta apie penktadalis pasiūlymų, tiesa, darbo grupės narių nuomonės ne visuomet sutapo.
„Ką svarbu užfiksuoti, kad tie pasiūlymai, kurie nesulaukė visų šalių pritarimo, kad jie nebūtų teikiami, kaip darbo grupės pasiūlymai finale. Dėl to yra pasiūlymų, kuriems mes tikrai nepritariame ir niekada nepritarsime“, – po darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė konservatorė Giedrė Balčytytė.
Tačiau, anot Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko, sutarta, jog reikia tobulinti LRT misijos apibrėžimą.
„Pagrindinis sutarimas yra dėl (LRT – ELTA) misijos, kad reikia tikslinti misiją ir jos apibrėžimą“, – po darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė politikas.
„Paruoštų Kultūros ministerija išeitinę poziciją, kad mes galėtumėme vėliau pateikti darbo grupėje ir, kad galėtų visi nariai tą misijos apibrėžimą aptarti“, – sakė jis.
Tiesa, konservatorės G. Balčytytės manymu, toks siūlymas yra perteklinis.
LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė iki vasario 14 d. turi paruošti patobulintą LRT įstatymo pataisų projektą. Tačiau ketvirtadienį įvykusiame posėdyje nebuvo svarstyti pagrindiniai siūlomi pokyčiai. Visgi K. Vilkauskas viliasi, jog procesus pavyks įgyvendinti laiku.
„Dar nepriėjome prie tų pagrindinių klausimų – dėl LRT valdybos ir panašiai. Manau, čia buvo įžanginiai klausimai. Manau, kad mes iki vasario 14 d. turime laiko, jeigu nepakaktų to laiko, matyt, jį (Seimo – ELTA) pirmininkas sako, kad galėtume pratęsti“, – žurnalistams komentavo parlamento Kultūros komiteto pirmininkas.
J. Olekas po darbo grupės posėdžio žurnalistams nieko nekomentavo.
Kitas darbo grupės posėdis numatytas pirmadienį.
Kaip skelbta, Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė trečiadienį pareiškė, jog LRT įstatymo pokyčius svarstanti Seimo darbo grupė grįš prie tų pačių pataisų, dėl kurių ir buvo kilę protestai už laisvą žodį. Anot jos, darbo grupės nariams atsiųstoje pasiūlymų suvestinėje siūloma lengvinti visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką.
Dokumente, su kuriuo susipažino ir ELTA, LVŽKŠS frakcija siūlo atleisti visuomeninio transliuotojo vadovą tik tuo atveju, jeigu „jis netinkamai vykdo LRT generalinio direktoriaus funkcijas, numatytas šio įstatymo 14 straipsnyje, arba Taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių.“
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo K. Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tą tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.