„Kadangi Rusija kartais pasienyje elgiasi neracionaliai, turime panaudoti resursus, kad galėtume efektyviau kontroliuoti sieną“, – pranešime cituojamas ministras pirmininkas Kristenas Michalas, tačiau detalės nenurodomos. Ir vidaus reikalų ministras Igoris Taras pareiškė, kad Rusijos pasienio pareigūnų elgesys nuolat reikalauja resursų ir padidinto dėmesio iš policijos ir pasienio apsaugos pusės. Naktimis uždarius punktus, personalą esą bus galima panaudoti ten, kur jo labiausiai reikia.
I. Taras, turėdamas omenyje darbo krūvį Estijos ir Rusijos pasienio postuose, be to, kalbėjo apie „logišką žingsnį“. Sienos kirtimų skaičius pastaraisiais metais esą smarkiai sumažėjo ir veikiausiai nebepasieks ankstesnio lygio. Anot duomenų, 2025 m. sieną kirto apie 1,08 mln. žmonių – beveik penkis kartus mažiau, lyginat su 5,3 mln. žmonių 2018 m. Didžiausias judėjimas buvo fiksuojamas Narvoje.
Rusija ir Estija turi 294 km ilgio sieną. Ji yra Šengeno zonos ir NATO išorinės sienos dalis. Estijos ir Rusijos siena didžiąja dalimi eina per Peipaus ežerą ir Narvos upę. Sausumoje yra tik trys sienos perėjimo punktai Narvoje, Luhamoje ir Koiduloje.