Visas M.A.M.A. apdovanojimų naujienas sekite ČIA.
„15-kos metų įdirbis apie save duoda žinoti“
M. Tyla jau ne kartą yra pasakojęs, kad sekantiems M.A.M.A. apdovanojimams ruoštis pradedama kone vos pasibaigus einamųjų metų ceremonijai – komandos darbai niekada nesustoja, o idėjos kitam šou brandinamos ištisus mėnesius. Taigi, būtent apie apdovanojimų ceremoniją garsaus vyro mintys pastaruoju metu nuolat ir sukosi.
Tiesa, laidos vedėjas Raigardas Musnickas pokalbio metu pastebėjo, kad Lietuvoje ne taip ir seniai praūžė kiti, nauji muzikos apdovanojimai. Kaip bebūtų, M. Tylos manymu, lyginti šiuos du renginius – tiesiog nėra prasmės.
„Laikas parodys, kas yra kas. Žinote, visą laiką gali pasirinkti arba firminę parduotuvę, arba „Temu“ parduotuvę. Trumpai kalbant, tiek. Visada yra „AliExpress“, kur gali rasti prekę už pigiai ir daug. Manau, kad 15 metų įdirbis apie save duoda žinoti.
Komercinė radijo stotis dirba savo darbą, reklamuojasi save. Lietuviškos muzikos ten yra tiek, kiek manyje yra, tarkime, chemiko kokio nors. Reikėtų žiūrėti į tą paprastai ir priimti natūraliai – konkurencija yra sveikas dalykas, ji važiuoja, ją turime. Mes dirbame savo darbą“, – teigė jis.
Išdėstė aiškias žaidimo taisykles
Užsiminė M. Tyla ir apie tai, ko apskritai galime tikėtis iš šiųmečių M.A.M.A. apdovanojimų – bus ir naujų nominacijų, ir kai kam dar nebūtinai plačiai pažįstamų, bet to vertų veidų, legendinių atlikėjų pasirodymų bei, žinoma, daug įspūdingų šou elementų, kurie kasmet rodo vis kitokią šio renginio kartelę.
Be abejonės, lietuvišką muziką mylintys žmonės ypatingai laukia momento, kada sužinosime, kas šiemet pelnys apdovanojimus daugybėje skirtingų M.A.M.A. nominacijų. Atsigręždamas į tai, M. Tyla dar paaiškino tam tikras „žaidimo taisykles“.
„Su viena daina tu niekur nenueisi, kad ir kokia ji būtų populiari. Šiai dienai, tu turi atlikti namų darbus, o namų darbai tikrai yra kūrinių serija, kuri dažnai virsta į albumą. Šių dienų tendencija, taip yra ir visame pasaulyje, yra tokia – atsitraukia tas vienos dainos atlikėjo variantas. Tai reiškia, kad su viena daina tu taip lengvai jau nebeprasisuksi – buvo tokių atvejų, kad išleidi dainūšką, ją pagroja, visi padainuoja ir jau visus metus esi lyderis. Ne. Dabar grįžo tendencija turėti per metus įrašytą muzikinį albumą – 9, 10 ar ten 15 dainų. Tai yra atlikėjo labai aiškus objektas, turinys, ką jis padarė per tuos metus“, – pasakojo jis.
Taigi, ar muzikinis albumas – savotiškas įėjimo į M.A.M.A. slenkstis?
„Taip ir yra. Yra metų daina, metų kūrinys – dainos gali papulti į tą nominaciją, bet, jeigu paskaitysite visas nuostatas, už ką yra suteikiamos kitos nominacijos ar mūsų apdovanojimuose, ar kažkokiuose kituose apdovanojimuose, greičiausiai, ten bus parašyta, ką atlikėjas per metus turi nuveikti. Taip, gali būti taip, kad atlikėjas neišleido albumo, bet kažkaip labai stipriai sužibėjo. Šiuo atveju, su juo gali konkuruoti ir tas, kuris išleido albumą, bet truputį mažiau sužibėjo. Čia prasideda subjektyvus komisijos vertinimas, kas yra kas. Pirmenybė, galiu pasakyti, labai svarbi tikrai yra albumui – tuo aiškiai pasakoma, kaip yra tikslingai dirbama“, – teigė M. Tyla.
Ne paslaptis, kad paskelbus šiųmečių M.A.M.A. apdovanojimų nominacijas, dalies lietuviškos muzikos gerbėjų akys krypo į vieną konkretų atvejį – pastebėta, kad sąraše neišvydome pernai sparčiai išpopuliarėjusio jaunojo atlikėjo ir dainų autoriaus Adomo Vyšniausko vardo, niekur neminima ir jo garsioji daina „Jeigu žinai ko tu nori“.
Apie šią situaciją M. Tyla prakalbo ir šiame interviu.
„Pernai taip gavosi, kad ta jo daina išėjo likus mėnesiui iki apdovanojimų. Palaukite, buvo ir kitų dainų. Žinote, momentinis susižavėjimas M.A.M.A. nepraeis. Vis dėlto, atkreipiu dėmesį – čia yra muzikos profesionalų vertinimas. Žmonių, dirbančių muzikos versle vertinimas. Vertina tie žmonės, kurie kažką bendro su tuo turi arba kažką tame supranta. <…>
Su viena daina tu toli nenukeliausi. Greičiausiai, ta daina po metų nebebus tokia aktuali“, – pastebėjo jis.
Lietuvos muzikos rinka Martyno Tylos akimis
M. Tylai apsilankius „Žinių radijuje“, kalbėta buvo ir kitomis temomis. Štai paklaustas apie tai, kaip šiandien jo akimis atrodo vis auganti Lietuvos muzikos rinka, M. Tyla laidoje teigė: „Šiai dienai, ta muzikos rinka yra taip užaugusi, kad galime tik pasidžiaugti. Yra atliktas bendras tyrimas su AGATA apie Lietuvos muzikos rinką už 2024 metus – aš tik trumpai pasakysiu, kad bendrai muzikos rinka finansiškai sudaro virš 310 mln. per metus: tai yra įrašai, bilietų pardavimai ir kiti dalykai. Tai yra 0,5 mūsų Lietuvos BVP.
Augimas yra tikrai didžiulis, lyginant su 2023 metais. Apie 2025-uosius dar negaliu kalbėti, nes tokie duomenys dar nebuvo rinkti, dar buvo per anksti. Bet mes turime pasidžiaugti. Lyginant su mūsų kaimynais, nežinau, kiek laiptų mes esame viršuje“.
Tiesa, pasak pramogų pasaulio vilko, rinkoje egzistuoja ir viena problema.
„Eksportas – jo nėra. Eksportas sudaro apie 270 tūkstančių iš tų pinigų – tai ar čia eksportas?
Link kur aš lenkiu? Lenkiu link ten, kad mes neišnaudojame potencialo. Šiuo atveju, suomių muzikinėje rinkoje vien jų eksportas sudaro virš 10 procentų. Jie daro produkciją, kuri yra parduodama visam pasauliui – ar į Ameriką, ar į Japoniją, nežinau. Suomiai mėgsta sunkiąją muziką, švedai – lygiai taip pat, jie irgi su eksportu labai gerai dirba. Mūsų orientyras – aš nežinau, į ką jis yra. Valdžia nesukuria pridėtinės vertės muzikos kūrėjams, kurie galėtų tą daryti“, – kalbėjo jis.
O ką šiuo atveju, anot M. Tylos, galėtų padaryti šalies valdantieji?
„Aš manau, galimi variantai yra per mokesčius. Pavyzdys: albumas yra įrašytas Lietuvoje, jam yra taikomi mažesni mokesčiai, kaip su filmais pas mus yra tos lengvatinės kažkokios sąlygos. Taip pat – PVM klausimas. Gali būti daug dalykų, kad pritrauktume ir užsienio kūrėjus čia, į Lietuvą, kad jie įsirengtų čia studijas ir darytų dalykus. Mes to neišnaudojame. Mieli valdžios vyrai, jūs esate infantilūs, akli, žabali ir nemokantys uždirbti pinigų“, – rėžė jis.
„Mano supratimu, muzika dar turi pasiekti tą Everestą. Eksportas dabar turėtų būti numeris vienas, bet jo nėra“, – taip pat pridūrė pašnekovas.
Slaviški prieskoniai lietuviškoje muzikoje
Pokalbio metu paliesta ir dar viena, pastaruoju metu itin aktyviai aptarinėta tema – slaviškos, o kartais dar tiksliau – rusiškos muzikos neva įkvėptas skambesys lietuvių kūrėjų dainose.
M. Tyla situaciją bendrai apibrėžė taip: „To mūsų muzikinėje rinkoje buvo ir yra. <…> Būkime biedni, bet teisingi – mūsų smegenys jau prifarširuotos per tiek metų. Kaip bebūtų, rusišką industriją pramogų biznyje turėjome mes labai intensyvią ir Lietuvoje: kanalai, radijo stotys, televizijos, mūsų portalai rašydavo apie Rusijos žvaigždes. Jie buvo mūsų rinkoje, mes nuo to slaviškumo nepabėgsime. Bet aš labai tikiuosi, kad ši karta iš to po truputį išsivaduos“.
Jis dar pridūrė: „Problema dar yra ta, kad dabartinis jaunimas – jie net nežino, kas tai yra, bet, paprasčiausiai, kažkur jie tą girdėjo, jiems tai skamba ir kartais tai gaunasi netgi natūraliai“.
Tam tikrų slaviškų motyvų, pasak M. Tylos, galima girdėti toli gražu ne vien tik lietuviškoje pop muzikoje.
„Galima daug rusiškos muzikos girdėti ir hip-hop segmente – tik „G&G sindikatą“ išskirčiau kaip tikrai lietuvišką, nelabai aš ten girdžiu rusiškų motyvų. Pas daug ką to galima išgirsti ir jei tu tą tekstą perdėlioji į rusų kalbą, kas tą supranta, to yra“, – pastebėjo jis.
Vis dėlto, šviesa tunelio gale, anot jo, matoma.
„Mes tą pragyvensime, viskas tvarkoje. Svarbiausia, kad mes apie tai kalbame. Nereikia pykti ant tos vyresnės kartos, kuri apie tai pradėjo kalbėti. <…> Aš džiaugiuosi, kad jie apie tai kalba – vadinasi, jie nesijautė tame gerai, jie nori išvemti tą rusiškos kultūros darinį. Jaunimas negali apie tai kalbėti, jie to nejautė, jie to neturėjo. Jiems, geriausiu atveju, tai galėjo atkeliauti iš tėvelių kasečių, kompaktų. Nereikia pykti ir nereikia ieškoti kaltų, tai buvo užkoduota, o dabar mes nuo to valomės“, – teigė M. Tyla.
Visą pokalbį klausykite laidoje: